Planuojama, kad darbai truks porą metų, jiems vadovauja Klaipėdos universiteto archeologė dr. Raimonda Nabažaitė.
Šiemet bus atidengtos bažnyčios bokšto, šoninių sienų vietos. Kitąmet darbai vyks visoje bažnyčios teritorijoje.
Svarbiausia yra išsiaiškinti pamatų būklę: nuo to priklausys, kaip bažnyčia bus atstatoma – ant tų pačių sutvirtintų pamatų, ant naujų polių ar teks ieškoti kitų sprendinių.
Ši vieta Klaipėdos senamiesčio širdyje, Turgaus gatvėje, įamžinta 2012 metais – tuomet senosios bažnyčios vieta pažymėta kertiniu akmeniu, primenančiu, kad maldos namai gali būti atstatyti tik bendromis pastangomis, o bažnyčios sienų kontūrai apsodinti gyvatvore.
Klaipėdiečiai surengė daugybę susitikimų ir aptarimų, sudarė darbo grupes, parengė galimybių studiją su investiciniu projektu, atliko istorinius tyrimus.
Buvo parengtas ir bažnyčios su 75 metrų aukščio bokštu atkūrimo projektas. Pernai pavyko pasiekti, kad šiam projektui būtų suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, kuris, tikimasi, padės ir ieškant paramos.
Kultūros ministerijoje gavus palaiminimą atkurti bažnyčią svarstyta, kad originalaus dydžio ir formos bažnyčia su bokštu galėtų iškilti iki 2027 metų pabaigos, o visiems darbams prireiktų apie 17 mln. eurų.
Sprendimu atkurti bažnyčią ypač džiaugiasi evangelikų liuteronų bendruomenė, iki šiol neturėjusi Klaipėdoje savų maldos namų.
Tikintieji meldėsi nepritaikytose patalpose – buvusiame klebonijos pastate šalia sunaikintos bažnyčios teritorijos.
Šv.Jono bažnyčia būtų pirmoji atstatyta bažnyčia iš tų, kurios uostamiestyje buvo sugriautos Antrojo pasaulinio karo metais.
