Išblizginta Laisvės alėja išryškino miesto sopulius – tai, ką užfiksavo žurnalistai, šiurpina

Jeigu reikėtų rasti vietą, kur būtų galima filmuoti kaunietiškąjį garsaus filmo „Lūšnynų milijonierius“ variantą ar susukti juostą apie niūrųjį pokarį, ilgai ieškoti nereikėtų.

Daugeliui scenų puikiai tiktų apgailėtini, šiukšlini ir piktžolėmis apaugę šiuo metu Kauno vizitine kortele tapusios Laisvės alėjos vidiniai kiemai.

Šlapimu dvokiančios tarpuvartės, išstypusių dilgėlių ir balandų plotai, griūvantys sandėliukai, metų metus neišvežami betono blokai atidengia visiškai kitokį Kauno centro veidą.

Šia tema Kaune kalbama daugybę metų, tačiau šiuo metu, kai baigta Laisvės alėjos rekonstrukcija, ji tapo itin aktuali.

Laisvės alėjos gyventojai šmaikštaudami siūlė atvairuoti buldozerį ir su žemėmis sulyginti medines ir betonines griuvenas.

Vienas geriausių būdų įsitikinti, ko šiuo metu verti Laisvės alėjos vidiniai kiemai, – pamatyti į juos tyčia ar netikėtai užklydusių turistų reakciją. Ne paslaptis, kad daugelyje miestų turistai veržiasi įlįsti į siauresnes gatves.

Namai su gėlėmis apsodintais balkonais, sutvarkyti autentiški kiemai sukuria tam tikrą aurą, leidžia pajusti, kokiose sultyse verda miestiečiai.

Po kai kuriuos Kauno centro kiemus sumanę pasidairyti smalsuoliai pasijunta nejaukiai ir skubiai puola ieškoti išėjimo.

Architektų teigimu, šis kauniečius ir ypač turistus bauginantis vaizdas gali nepasikeisti dar kelis dešimtmečius, jeigu miesto valdžiai rūpės tik kosmetinis Laisvės alėjos pagražinimas, o ne kompleksinis naujamiesčio problemų sprendimas.

Architektas Rimantas Giedraitis gyrė nemažai erdvių atgaivinusį Kauną, tačiau dėl to, kad kai kurie Laisvės alėjos kiemai atrodo lyg būtų įstrigę kelis dešimtmečius atgal, jį liūdina. Kaunietis aiškiai mato, kad šiuo klausimu trūksta ir valdžios, ir visuomenės iniciatyvos.

„Miesto valdžia įgyvendino tikrai didelius ir rimtus projektus, naujam gyvenimui prikėlusius Laisvės alėją, Vienybės aikštę, ne vieną gatvę, miesto parkus. Galbūt atėjo eilė sutvarkyti miesto centre ir senamiestyje esančius kiemus. Valdininkų iniciatyva greičiausiai pakurstytų ir gyventojus būti pilietiškesnius, atsakingesnius už erdvę, kurioje jie gyvena“, – kalbėjo pašnekovas.

R.Giedraičio teigimu, kiemų tvarkymo problemos jau tris dešimtmečius išlieka ir dėl to, kad vis dar iki galo nebaigta įteisinti nuosavybė, gyventojai tarpusavyje nesutaria erdvių priežiūros klausimais, žmonėms stinga pinigų.

Architektas Audrys Karalius ne kartą yra sakęs, jog Laisvės alėjos gyvybingumo ištekliai slypi gretutinėse gatvėse ir vidiniuose kiemuose. Jis įsitikinęs, kad atgaivinti dalies Laisvės alėjos kiemų struktūrą pavyktų sutelkus dėmesį ir investicijas į kultūros objektus, šalia kurių galėtų formuotis jaukios erdvės.

Verslininkai ir veiklūs Laisvės alėjos gyventojai įsitikinę, kad, užuot kariavę dėl teisės į griūvančius sandėliukus ar su kiekvieno svetimo automobilio kieme savininku, visi kauniečiai, įsikūrę centrinėje miesto dalyje, turėtų prisidėti prie pokyčių.

Nutarus pasidairyti po vidinius Laisvės alėjos ir gretimų gatvių kiemus daugelyje jų akį rėžia vis dar stūksantys ne pirmos jaunystės pastatai apšiurusiais fasadais, šalia riogsančių medinių namų ir sandėlių liekanos, išstypusių dilgėlių ir balandų plotai.

Čia pat po šiukšlynus knaisiojasi valkatos, laksto benamės katės ir žiurkių ordos. Tai daro gėdą visam Kaunui, baugina ir gyventojus, ir atsitiktinius praeivius.

„Laisvės alėjoje netrūksta ne tik apgriuvusių pastatų, kurių šeimininkai neaišku apie ką daugybę metų galvoja. Čia gyvena labai daug apsileidėlių, kuriems visiškai nerūpi gyvenamoji aplinka.

Jeigu jie būtų aktyvesni, kiekvienas pradėtų tvarkytis savo kieme, kalbėtųsi su savivaldybės atstovais, padėtis Laisvės alėjos prieigose pasikeistų“, – kalbėjo Laisvės alėjoje, visai šalia pagrindinio fontano, gyvenanti Irena Šimukonienė.

Kaunietei sunku suvokti, kaip žmonės, kuriems tiesiai po langais auga dilgėlės, balandos ir kitos piktžolės, neįstengia jų nuravėti ar nušienauti. Stebina ir kone šiukšlynus kiemuose sukrovę gyventojai.

Tarp nemenko skaičiaus apleistų ir apšiukšlintų kiemų miesto centre yra keletas, į kuriuos net dieną baugu kelti koją. Vienas tokių – tas, kuriame prieš kelis dešimtmečius stovėjo garsusis kino teatras „Laisvė“.

Daugelis kauniečių mena, kad anuomet ši erdvė buvo laikoma vienu gražiausių Laisvės alėjos kiemų. O dabar ji tapo tikru skauduliu: viskas apmirė, apgriuvo, dilgėlėmis apaugo, žolė nešienauta, visur mėtosi šiukšlės, narkomanų išmėtyti švirkštai.

Šalia gyvenantys žmonės piktinosi, jog valdžia užsimojo rekonstruoti Laisvės alėją, o apie tai, kad naujam gyvenimui reikėtų prikelti jos prieigas, pagalvoti pamiršo.

„Reikėtų atsivaryti buldozerį ir sulyginti šią griuveną su žemėmis. Po to dar siūlyčiau nugriauti ir medinius sandėliukus ir namų liekanas“, – siūlė Laisvės alėjos kiemuose sutiktas gyventojas Algimantas Surdokas.

I.Kanto gatvės kieme, esančiame visai šalia žlugusio Kraujo donorystės centro pastato, akį rėžia lyg vaiduokliai stūksantys krūmokšniais apaugusių mūrinių statinių griuvėsiai, krūvos betono blokų, senų medinių lentų, mėtosi senos padangos, statybų atliekos, daug įvairių kitų šiukšlių.

Vietos gyventojai pasakojo, kad daugybę metų šioje vietoje rinkosi benamiai ir valkatos, kurie ant blokų girtuokliaudavo ir triukšmaudavo. Jaunimą šis apleistas sklypas vilioja slapčiomis parūkyti, išgerti ar vartoti kitus svaigalus.

„Jeigu nebijote, kad žiurkės užpuls, galite nueiti iki šio sklypo pabaigos. Kitą tokio dydžio šiukšlyną miesto centre vargu ar pamatysite“, – baisėjosi I.Kanto gatvės gyventojai.

Suprantame, kad šis sklypas yra aukso vertės, nes jis labai didelis ir plyti itin geroje vietoje – miesto centre. Tačiau jeigu žmonės nesugeba jo sutvarkyti ar bent šiukšlyno išvežti, tuomet galbūt reikėtų pagalvoti apie galimybę žemę parduoti“, – įsitikinusi apleistos teritorijos kaimynystėje gyvenanti moteris.

Miestiečiai dėl tokios aplinkos baisisi, o valdžia ne kartą yra sakiusi, kad šio sklypo šeimininkai į jų raginimus tvarkytis nereaguoja, nesiima jokių veiksmų, kad teritorija būtų sutvarkyta. Dėl aplaidumo sklypo savininkams pritaikytas didesnio tarifo žemės mokestis.

Apleistų teritorijų netrūksta ir kituose Laisvės alėjos kiemuose. Daugelyje jų neįmanoma nepastebėti ir to, kad daugelis ankštų Laisvės alėjos kiemų vis dar užgrūsti automobiliais.

Siekdami išvengti svetimų transporto priemonių gyventojai šią problemą sprendžia ant namų ir garažų sienų tvirtindami įvairius stovėti draudžiančius ženklus, rakindami įvažų vartus ar įrengdami užkardas. Dažnas atvykėlis su automobiliu sulaukia piktų vietos gyventojų šūksnių ir net grasinimų.

I.Šimukonienė įsitikinusi, kad Laisvės alėjos kiemuose vieną kartą reikia išspręsti transporto problemas.

„Būtina pradėti statyti daugiau požeminių aikštelių, nes daugybę metų negalime prasisprausti tarp kiemuose prigrūstų automobilių. Nors esame išpirkę vietas kieme, jų neužtvėrėme, todėl jos dažnai būna užimtos“, – kalbėjo Laisvės alėjos gyventoja.

Ne visi Laisvės alėjos ir aplinkinių gatvių kiemai yra apleisti ir prišnerkšti. Yra tokių, kurie akį traukia tvarka ir švara. Dalis naujai sutvarkytų kiemų yra rakinami, į juos galima patekti tik gyventojams sutikus.

Tačiau netrūksta ir tokių kiemų, kurie atviri visiems ir išsiskiria originalumu bei kūrybinėmis idėjomis.

Jau ne pirmus metus akį traukia vienas išskirtinis E.Ožeškienės gatvės kiemas. Kito tokio turbūt nerasime visame Kaune. Jį puoselėja prieš kelerius metus šios gatvės 21C name įsikūręs menininkas Vytenis Jakas.

Su namu, kuriame gyvena dailininkas, ribojasi dar trys daugiabučiai. Visi jie turi vieną bendrą kiemą, kuris yra virtęs galerija po atviru dangumi.

Norėdamas, kad gyventi mieste būtų jaukiau, kaunietis pirmiausia pradėjo gražinti laiptinę. Pastebėjęs, kad tai patinka kaimynams, nusprendė pagyvinti ir kiemą.

Dalyje kauniečio sukurtų piešinių vaizduojami ankstesnių gyventojų portretai ir jų istorijos. Daugelis jų byloja apie tragiškus kadaise čia gyvenusių žydų likimus. Kiti piešiniai tiesiog žaismingai pagyvina apleistus namų fasadus ar net simbolizuoja anksčiau susipykusių kaimynų susitaikymą.

Kauno mero patarėjas

„Kaunas šeštus metus ypatingą dėmesį ir finansavimą skiria pastatų fasadams atnaujinti. Paveldotvarkos programa – puikus pavyzdys, kaip miestas ir gyventojai siekia bendrų tikslų – prisidėti prie Kauno paveldo ir gyvenamųjų pastatų puoselėjimo, prikėlimo naujam gyvenimui ir funkcionalumo.

Tikime, kad visi kauniečiai ne tik nori matyti gražius fasadus, bet ir gyventi tvarkingoje aplinkoje. Norėtųsi, kad, miestui atsinaujinant Laisvės alėjoje ir kitose reprezentacinėse erdvėse, patys kauniečiai irgi uoliau rodytų iniciatyvą ne vien tvarkydami fasadus, bet ir prižiūrėdami ir puoselėdami vidinius kiemus.“

Laisvės alėjoje įsikūręs verslininkas

„Laisvės alėją juosiantys kvartalai yra šešis kartus didesni nei, tarkime, Niujorko Manhatano. Tai tikrai didelė laikinosios sostinės zona, kurios varganuose kiemuose stūkso griūvantys garažai ir sandėliukai, o įvažos įrengtos atsitiktinai.

Alėjos gaivinimas – labai sveikintinas žingsnis, bet tai turėtų būti ne tik kosmetinis jos išorės pagražinimas, bet ir labai rimtas sprendimas, kaip sudaryti palankias sąlygas verslui, paslaugoms ir pramogoms, kartu įtraukiant ir prieigas.

Kol kas dažnas Laisvės alėjoje įsikūręs verslininkas neturi intereso investuoti į jos kiemus, nes iš to neturėtų jokios naudos. Rengti patalpas kiemuose, kai jų laisvų yra daugybė iš Laisvės alėjos pusės, nėra tikslo.

Kita problema ta, kad, norint pertvarkyti kiemą, reikia parengti detalųjį planą. Dokumentus turi pasirašyti visi namo savininkai, o jų daugeliu atvejų yra nuo keliolikos iki kelių dešimčių. Pinigų šiems dokumentams parengti dažniausiai skiria vienas ar keli gyventojai. O tie, kurie atsisako investuoti į bendrą reikalą, net ne visada sutinka pasirašyti dokumentus.

Apsileidėlių neteisinu jokiais būdais. Dėl apšiurusių pastatų ir šiukšlynų kiemuose priekaištai turi būti reiškiami gyventojams. Valdžios institucijos turi rasti būdų, kaip priversti nevalas susitvarkyti. Gerai, kad nesitvarkantiems savininkams padidintas žemės mokestis. Tai kai kuriuos skatina bent jau pradėti galvoti apie pokyčius.

Griūvančių namų šeimininkai turėtų būti tol spaudžiami ir baudžiami, kol imtųsi darbų. Netvarkomi statiniai ne tik gadina miesto centro įvaizdį. Griūdami kai kurie negrįžtamai nusineša istorinį paveldą.“