Šešiašdešimtmečių vilniečių pora nebesirinktų kitokio namo, tik betoninį ir aišku, kodėl

Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ėmėsi lavinti moksleivius, siūlydama jiems nuotolines architektūros pamokas. Pirmoji buvo nufilmuota viename sostinės mikrorajonų iškilusiame betoniniame name. O jis – išties įspūdingas.

Rolandas, Arūnas ir Edgaras džiaugiasi savo kūriniu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rolandas, Arūnas ir Edgaras džiaugiasi savo kūriniu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
E. Neniškis, A.Liola, R.Liola.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
E. Neniškis, A.Liola, R.Liola.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Kieme buvo išsaugotas senas beržas, jam į kompaniją pasodinti dar trys baltakamieniai beržai.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Kieme buvo išsaugotas senas beržas, jam į kompaniją pasodinti dar trys baltakamieniai beržai.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Kieme buvo išsaugotas senas beržas, jam į kompaniją pasodinti dar trys baltakamieniai beržai.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Kieme buvo išsaugotas senas beržas, jam į kompaniją pasodinti dar trys baltakamieniai beržai.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Namo ir interjero autoriai – „Arches“.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Namo ir interjero autoriai – „Arches“.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Meno kūrinius šiuose namuose renkasi šeimininkė, save atsargiai vadinanti pradedančiąja kolekcininke.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Meno kūrinius šiuose namuose renkasi šeimininkė, save atsargiai vadinanti pradedančiąja kolekcininke.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Meno kūrinius šiuose namuose renkasi šeimininkė, save atsargiai vadinanti pradedančiąja kolekcininke.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Meno kūrinius šiuose namuose renkasi šeimininkė, save atsargiai vadinanti pradedančiąja kolekcininke.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Meno kūrinius šiuose namuose renkasi šeimininkė, save atsargiai vadinanti pradedančiąja kolekcininke.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Meno kūrinius šiuose namuose renkasi šeimininkė, save atsargiai vadinanti pradedančiąja kolekcininke.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namo ir interjero autoriai – „Arches“.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namo ir interjero autoriai – „Arches“.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namo ir interjero autoriai – „Arches“.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namo ir interjero autoriai – „Arches“.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namo ir interjero autoriai – „Arches“.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namo ir interjero autoriai – „Arches“.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 Namą puošia kone 150 betoninių vazonų, kuriuose – šeimininkės priežiūrimas augmenija.<br>I. Saudargaitės nuotr.
 E. Neniškis, A.Liola, R.Liola.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 E. Neniškis, A.Liola, R.Liola.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuo gatvės nėra tvoros, žaliasis gatvės plotas susijungia su žaliuoju sklypo plotu – tai labai pasiteisinęs sprendimas, nes dabar sklypas tikrai neatrodo ankštas.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Nuo gatvės nėra tvoros, žaliasis gatvės plotas susijungia su žaliuoju sklypo plotu – tai labai pasiteisinęs sprendimas, nes dabar sklypas tikrai neatrodo ankštas.<br>I. Saudargaitės nuotr.
  Namo ir interjero autoriai – „Arches“.<br>I. Saudargaitės nuotr.
  Namo ir interjero autoriai – „Arches“.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Nuo gatvės nėra tvoros, žaliasis gatvės plotas susijungia su žaliuoju sklypo plotu – tai labai pasiteisinęs sprendimas, nes dabar sklypas tikrai neatrodo ankštas.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Nuo gatvės nėra tvoros, žaliasis gatvės plotas susijungia su žaliuoju sklypo plotu – tai labai pasiteisinęs sprendimas, nes dabar sklypas tikrai neatrodo ankštas.<br>I. Saudargaitės nuotr.
  Namo ir interjero autoriai – „Arches“.<br>I. Saudargaitės nuotr.
  Namo ir interjero autoriai – „Arches“.<br>I. Saudargaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (23)

Lrytas.lt

Jun 6, 2021, 11:00 AM, atnaujinta Sep 3, 2021, 4:13 PM

Vienas šio namo autorių – „Arches“ komandos narys Edgaras Neniškis – vaizdo pamokų metu stengėsi atskleisti, kad gražūs namai nebūtinai tokie, kaip dažno vaiko piešiniuose, – su trikampiu romantiškai pasvirusiu stogu, kaminu ir saulute lapo kampe.

„Sau niekada nekeliame iššūkio, kad dabar, va, jau būtinai suprojektuosime namą, kokio dar nesame projektavę. Paprastai jo scenarijų nulemia ne mūsų užmojai, o namo vieta, užsakovo lūkesčiai ir jo biudžetas“, – sakė kitas 300 kv. metrų namo kūrėjas Arūnas Liola.

Sklypas – greta sankryžos

Šiame būste gyvena vilniečių pora. Jo šeimininkė neslėpė, kad teko net ir bemiegėmis naktimis svarstyti, koks bus naujasis šeimos namas. Ir netgi peržengti savo mąstymo ribas, kol galiausiai buvo sutikta su galutiniu architektų pasiūlytu sprendimu.

Paprastai pirmiausia būsimieji naujakuriai nori gražaus namo, tačiau ar toks gali būti betoninis? Šios statybinės medžiagos šešiasdešimtmečių užsakovų – pedagogės ir statybų verslą turinčio vyro – svajonių namo vizijų sąraše tikrai nebuvo. Medis, klinkeris – taip, savaime suprantama.

Tačiau porai reikėjo ne tik grožio, bet ir privatumo. Tik bėda, kad devynių arų sklypas – visai šalia sankryžos. Būtent ši aplinkybė atbaidė ne vieną pirkėją.

„Kai gyvenime užklumpa nedideli rūpesčiai, kartais užtenka pasitarti su kaimynu ir viskas išsisprendžia, bet kai jau nutinka rimta bėda, ieškome gero advokato.

Tas pat ir su namais: kai sklypas sudėtingas, reikia architekto“, – šypsojosi A.Liola. Kita vertus, anot architekto, patogus sklypas niekada neišprovokuos įdomių sprendimų.

Vakarais matavo triukšmą

Skaičiuodami, kiek per valandą čia pravažiuoja automobilių, tuščiame sklype architektai A. Liola, Rolandas Liola ir E. Neniškis prastovėjo kelis vakarus.

Po tokio testo tapo aišku, kad būsimo namo šeimininkus būtina apsaugoti nuo miesto garsų. Kaip? Aklina triukšmą sugeriančia tvora? Toks pasirinkimas – architektūros pirmokams, bet ne šiai komandai.

Triukšminga vieta ir užsakovų lūkesčiai – nuo to prasidėjo šio namo istorija. Mažais minčių šuoliukais dėliojosi vaizdas: tarsi tvora, bet ne tvora, tarsi siena, bet irgi kažko trūksta.

Galiausiai buvo nutarta, kad tvoros funkciją išspręs ir kompaktiško kiemo nesumažins tiesiog šalia sklypo ribos įsispraudęs namas, kurio viena siena ir saugos nuo automobilių triukšmo.

„Tada svarstėme, kokia gi statybinė medžiaga gali atsverti gatvės grubumą, triukšmą. Betonas tiko labiausiai, nes jis turi daug jėgos. Šalia tokios sienos praburzgianti mašinėlė nebeatrodo agresyvi. Tai gerai veikia.

Tokį pasirinkimą išdėstėme užsakovams, o tada, išvydę jų akmeninius veidus, mūrą suminkštinti pasiūlėme augalais – ant sienos sumontuojant taip pat betoninius jiems skirtus vazonus“, – pasakojo Arūnas.

Porą dienų pasijaukinus mintis apie visai kitokį, nei įsivaizdavo, namą šeimininkų širdys suminkštėjo. Jie patikėjo kūrėjais ir jau kartu ėmė spręsti, ar tiks mūsų klimato sąlygomis taip neįprastai ant sienos susodinta augalija.

Kaip sukurti patogią jos priežiūrą? O ir aplinkybė, kad šeimininkai savo puoselėjamos žaliosios sienos nematys, nes ji – iš gatvės pusės, ne visiems atrodytų racionali.

Tačiau kai kalba nuo betono pakrypdavo prie augalų pasirinkimo, šeimininkė išsyk atsigaudavo – ji jų entuziastė. Todėl mintis apie kone 150 vazonų jos neišgąsdino. Iki šiol ji visais augalais rūpinasi pati viena, tiesa, įrengta automatinė laistymo sistema jai gerokai palengvina gėlių priežiūrą.

Ir nors architektai siūlė žydinčių gėlių nesodinti, kad būtų išlaikyti tik žalios spalvos atspalviai, moteris nenusileido, todėl dabar jų betono siena mėlynuoja levandomis, snapučiais bei katžolėmis.

Šeimininkas kūrė scenarijų

300 kv. metrų name – tik du žmonės? Daugeliui toks plotas atrodo neprotingas pasirinkimas. Tačiau šeimininkė nesutinka – jų būste nėra nė vieno nepanaudoto metro. Visos erdvės funkcionalios, nė viena jų nėra pamiršta ar „neįdarbinta“.

Pavyzdžiui, net 58 kvadratinių metrų terasa. Ji gal irgi didoka, užtat turi kelias atskiras zonas – valgomąjį prie židinio, atskirą poilsio vietą, aikštelę su fontanu, kuris atrodo kaip šaltinis ir dar slopina nuo gatvės sklindančius garsus.

Namas turi du įėjimus – pagrindinį ir pro garažą. Antrajame aukšte tilpo svečių kambarys su atskiru vonios kambariu, patalpa, kurioje įkurdinta skalbykla bei lyginimo vieta.

Taip pat – erdvus vonios kambarys su pirtele, drabužinė su stoglangiu, šeimininkų miegamasis su balkonu, darbo kambarys, kuris, kai pas senelius vieši anūkė, virsta kino sale. O dar dažniau – sporto arena, nes šių namų šeimininkas – aistringas sporto varžybų sirgalius, savo mylimas komandas čia gali palaikyti iš visos širdies, mat kambario sienos yra su ypatinga garso izoliacija.

Visos antrojo aukšto zonos buvo sudėliotos dar per pirmus susitikimus su architektais. Šeimininkas pats surašė savo kasdienybės scenarijų: „Atsikeliu, nusiprausiu, apsirengiu ir su kaklaraiščiu nusileidžiu į pirmąjį aukštą pusryčiauti.“

Pirmajame aukšte, be tradicinės virtuvės zonos bei poilsio erdvės, yra dar vienas miegamasis su sanitariniu mazgu ir atskiru išėjimu į kiemą. Ši patalpa buvo numatyta garbingo amžiaus močiutei, bet ji, deja, įkurtuvių nesulaukė. Dabar šeimininkai svarsto, kad gal ir patys į jį persikraustys, kai nebenorės laipioti į miegamąjį antrajame aukšte.

Neprojektuoja kvadratinių metrų

„Žmogus – tai kūnas ir siela, jie neatskiriami. Juk nesinešioji sielos kišenėje, – kvatojo A.Liola, išgirdęs klausimą, ar kartu su namo projektu parengė ir jo interjerą. – Namo išorė negali būti atskirta nuo interjero – tai visuma, juk mes neprojektuojame tik kvadratinių metrų.“

Nors nemažai jo kolegų kaip tik tuo ir užsiima. Tik štai susitikę su tokiais jautrūs ir atsakingi kūrėjai neturi apie ką kalbėtis. Nebent paklausti, kuriais metais baigė architektūros studijas.

„Daugiau nei prieš trisdešimt metų, išlydėdamas mūsų, beveik 60 architektūros absolventų, kursą profesorius Vytautas Jurgis Dičius pasakė: „Jei iš jūsų išeis 5–6 geri architektai, būsiu laimingas.“

Keistai tada nuskambėjo jo žodžiai, nes atrodė, kad visi jau esame genijai, bet profesorius buvo teisus“, – prisiminė vienos įdomiausiai šalyje dirbančių architektų studijų bendraturtis.

Dabar išvydęs naują pastatą, net nežinodamas kieno tai projektas, Arūnas su kolegomis gali nesunkiai atspėti jo autorių – pagal vertybes, kuriomis alsuoja jo architektūra, vadinasi, ir pats kūrėjas.

Palygino su kokybiškais batais

Architektūra – tik turtingiems? Gal greičiau protingiems. Kas įvertins, kiek kainuoja sukurti vertę – gerą ir pagrįstą idėją?“, – svarstė Arūnas.

Žinoma, tai yra brangu. „Bet vis vien apsimoka. Architektas sukuria namui pridėtinę vertę. Kultūringas, apgalvotas iki smulkmenų sprendinys, o ne klaidų maišas – ar daug tokių namų yra parduodamų?

Nėra, arba vos vienas kitas. O jei ir atsiranda – jie be konkurencijos nuperkami. Žinau ne vieną šeimą, kuri bijojo, nenorėjo statybų, bet po ilgų paieškų, neradę tinkamo būsto, kreipėsi į architektus.

Tai žmonės, kurie supranta, kad ne pigiausius, bet kokybiškus batus perka, o štai parduoda dažniausiai tik atrodančius gražiai, bet nebūtinai patogius“, – mintimis pasidalijo A.Liola.

Todėl su kolegomis jis labai palaiko LAS idėją moksleivius supažindinti su architektūra ne iš vadovėlių, o prisiliečiant prie jos. E. Neniškiui betoniniame name apie rimtus dalykus vaikams pavyko papasakoti paprastai ir jaukiai.

Savo atradimais, kuriuos patyrė kartu su „Arches“, su jais pasidalijo ir šeimininkai. Šie žmonės jau tapo geros architektūros ambasadoriais ir naujos pareigos jiems labai patinka.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.