Tarptautinės komisijos skirtas apdovanojimas solidus, o skaitytojų simpatijų prizas – įkvepiantis ir širdį glostantis, mat kūrėjai sutaria: interjerai kuriami pirmiausia žmonėms.
Keturių aukštų telefonų stoties pastatas Vilijampolės rajone pradėjo kilti dar 9-ojo dešimtmečio pradžioje, tačiau šio galingų gelžbetoninių konstrukcijų objekto „Telekomui“ nebeprireikė. Šeimininkams savo sumanymų įgyvendinti nepavyko ir 2008-aisiais, kai šį gelžbetoninį objektą ketino pritaikyti loftų daugiabučiui.
Nors statinys tam būtų tikęs: pasižymėjo pramoniniams pastatams būdinga struktūra ir 4,5 m aukščiu.
Pagal naują architektūros projektą tuomet buvo pristatyti 3 papildomi aukštai, tačiau užgriuvusi ekonominė krizė ir šį statytojų sumanymą sustabdė. Galiausiai 2019-aisiais 30 metrų aukščio pastatą pavyko paversti šiuolaikišku panaudojus aliuminio ir stiklo konstrukcijas.
Pats Vilijampolės rajonas atspindi ne pačią linksmiausią Kauno miesto dalį. Ypač slogią nuotaiką kuria po sovietmečio išlikę daugiabučiai ir bendrabučiai, kurie ir supa naujai sutvarkytą pastatą.
Įkalbėjo atsisakyti miegamojo
Vytautės ir Gintaro Antano užsakovas, jų bičiulis, kai pasikvietė porą kurti interjero, 70 kv. metrų ploto butas šeštame aukšte buvo tuštutėlis.
Retai namuose nakvojantis jaunas vyras tenorėjo dviejų kambarių – miegamojoi ir vadinamosios bendros erdvės.
Tačiau po to, kai architektai bandė jo norus sudėlioti patalpoje, kurioje langai tik į vieną pusę, rezultatu patenkinti nebuvo nei jie, nei šeimininkas. Todėl ilgai įkalbinėti statyti lovą vidury vienintelio liksiančio kambario užsakovo ilgai nereikėjo.
Dabar lova ir prieš ją esanti spinta su veidrodinėmis duris ir todėl atkartojanti vaizdą pro langus - šio buto interjero intriga.
Pro vitrininį buto langą atsiveria panorama į Vilijampolės daugiabučius ir į toliau esantį Kauno senamiestį su kyšančiais bažnyčių bokštais. Dėl šios priežasties interjere buvo kūrėjų pora naudojojo daug veidrodžių, kurie atspindi panoramos vaizdą, praplečia buto erdvę ir kuria jungtį su miestu.
„Stengėmės išsaugoti kuo daugiau erdvės ir neapkrauti jos nereikalingais daiktais, kurie sugriautų didelės erdvės ramybę.
Norėjome sukurti ramų, monotonišką ir neapkrautą interjerą. Visi objektai, esantys bute, atspindi šią pagrindinę buto idėją.
Kvadrato formos sofa-lova pastatyta centre namų – ant jos galima prisėsti iš visų pusių ir skirtingai pajusti buto erdves.
Kad ir kurioje pusėje sėdėtum, dinamiškumo erdvei suteikia kintantis miesto vaizdas, atsiveriantis pro langą, kurį pasitelkus veidrodžius galima matyti iš visų pusių“, – džiaugėsi išgryninta idėja Vytautė ir Gintaras Antanas .
Juoda plokštuma, esanti prie vienos buto sienų, yra spinta, slepianti daiktus. Virtuvė išdėstyta centre pastatytame juodame statiškame tūryje, vadinamoje virtuvės saloje.
Buto lubos buvo paliktos nepaliestos – betoninės – siekiant palikti minimalų namo istorijos pėdsaką buto gyventojams.
Vonios kambarys taip pat išlieka tokio pat minimalistinio stiliaus kaip ir visas butas. Patalpoje nėra nereikalingų daiktų ir išskaidytos erdvės. „Beje tai vienintelė būsto vieta, kuri turi duris ir kurioje galima pasislėpti“, – šysosi Vytautė.
Interjero kūrėjai pripažįsta minimalizmas – jų mėgiamiausias stilius, o viena pagrindinių priemonių ja pasiekti – kuo daugiau daiktų suslėpti , erdves palikti švarias, grynas. Tokių namų šeimininkai gali tęsti interjero kūrybą jau be architektų , nes jiems sąmoningai palikta tokia laisvė.
