Įspūdingo biudžeto namus projektuojantis architektas savo tvirtovę šalia Vilniaus įsirengė už 50 tūkst. eurų

Net įvertinus tai, kad pats projektavo namą, o statė dviese su tėčiu ir tai vyko prieš aštuonerius metus, vis vien galutinė vilniečio architekto Povilo Žakausko 80 kv. metrų būsto suma atrodo nereali – 50 tūkstančių eurų už visiškai įrengtą namą.

V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (32)

Lrytas.lt

May 15, 2022, 6:31 PM, atnaujinta May 16, 2022, 4:19 PM

Tiesa, Povilas skaičiuoja, kad jei būtų tekę samdytis meistrus, kaina būtų kilusi apie 60 proc., vadinasi, dar 30 tūkstančių. Bet ir tai atrodo juokingai mažai.

Išskyrus poliruoto betono grindis ir baldus, viską name darė dviese, nors neskubėdami, viską spėjo sulipdyti per 9 mėnesius.

„Todėl visada ir sakau, kad įmanoma namus pastatyti neišpučiant jų biudžeto, tačiau ir nepaverčiant jų vienodais ir nuobodžiais“, – sako vienos lyderiaujančių sostinės architektų šeimos „HEIMA Architects“ narys.

Kas gi taupant namus padaro jaukius, kam Povilas patartų skirti daugiausia dėmesio? Visuma – trumpas architekto atsakymas. Žinoma, plastikiniai langai neprideda vertės, bet skačiuojant centus juos pakeisti mediniais – piniginei didžiulis iššūkis.

„Kad ir kaip man jie nepatinka, manau, tai nėra mirtinas smūgis architektūrai, – svarsto kūrėjas. – Svarbiausia – patalpos erdvė. Tinkamai surikiuotas būsimų naujakurių gyvenimo ritmas. Deja, daugumoje butų to nėra, todėl jų ir interjerai – dažnai vienodi. Kai erdvė gera, telieka ją saikingai užpildyti. Architektų triukai prasideda ten, kur jos nėra.“

Brangiausi – langai ir apšiltinimas

Povilas savo namo planu yra patenkintas visais šimtu procentų. Nieko nekeistų ir šiandien. Su žmona Renata ir ketverių metų dukrele Ūla jiems visko čia užtenka ir nieko daugiau nereikia. Nebent ateityje, šeimai pagausėjus, šeimininkas turi planą prisidurti vieną kambarį.

Anksčiau 60 kv. metrų bute gyvenusi šeima svarstė taip: užteko tiek kvadratų, tai plius dvidešimt bus per akis. Kol kas taip ir yra, ypač vasarą, kai gyvenamasis plotas prasiplečia už namo sienų – į 20 kv. metrų terasą ir erdvų senų spygliuočių apsuptą kiemą.

„Pigiai nereiškia, kad viskam naudojome prastas medžiagas, – pabrėžia Povilas. – Iki namo pastatymo daug rymota prie projekto. Apsvarstėmė kiekvieną namo linkį, apgalvojome, kam galima sutaupyti, o kam nereikėtų gailėti.

Brangiausia – solidžioji būsto sąmatos dalis, žinoma, langai ir apšiltinimas.“

Tiesa, su langais jis neišlaidavo, nors turi medinius. Kur nevarstomi langai, pirko tik stiklo paketus ir juos dėjo į švarią paruoštą erdvę. Jie lygiai taip pat susisandarina ir be rėmo, tik įdėti sunkiau, nes stiklas, kol neįtvirtintas, itin jautrus, menkiausias klaidingas judesys ir įtrūksta.

Tačiau rizika atsipirko – Žakauskai sutaupė du trečdalius langų kainos. Verčiant šios dienos kainomis, jo namo langai mediniais rėmais kainuotų maždaug 25 tūkst. eurų, o sprendimas atsisakyti rėmų, kur jie nebūti, atsiėjo 5 tūkst. eurų. Tiesa, tenka dar papildomai paplušėti įrodant tinkamą jų varžą, kuri reikalinga energiniam namo sertifikatui, tačiau kai sutaupai „dvidešimt gabalų“, galima dėl to ir pasistengti.

„Juk daugumoje administracinių pastatų – tik stiklo paketai, nėra rėmų, bet yra visi sertifikatai“, – pridūrė Povilas.

Patalpa svarbumu prilygstanti tualetui

Visi korpusiniai baldai – iš medžio lukšto plokščių, natūralių ir dažytų. Jos nėra pigios, bet kuria puikų jausmą, kurio gal apčiuoti negali, tačiau natūralūs paviršiai – lyg koks pilkasis kordinolas diktuoja visą interjero vertę. Salos stalviršį rinkosi „truputį kaimietišką“ – medžio masyvo. Patenkintas iki šiol – tarnauja puikiai, kai reikės atnaujinti, nušveis, nulakuos ir taip renovuoti gali kad ir dešimt kartų.

Pravėręs vieną virtuvės spintelių patenki į katilinę-sandėliuką, maisto saugyklą.

„Daugumos namų projektai būtent nuo šios patalpos prasideda, ir visais atvejais tai pasiteisina su kaupu. Sandėliavimo vietos, kas jas jau turi, yra ne mažiau būtinos nei tualetas“, – juokiasi Povilas.

Kadangi virtuvės spintelių gylį dėl harmoningesnio virtuvės zonos vaizdo architektas nutarė sumažinti nuo tradicinių 60 iki 40 centimetrų, jose įmontuotas šaldytuvas tuos 20 „atsiėmė“ įlindęs į Ūlos kambarį. O ten pasislėpė šalia specialiai suformuotos knygų lentynos nišos.

Vonios kambaryje Povilas būtinai norėjo išlaikyti simetriją, neprikarpyti įvairių aukščių, nes 6,5 kv. metrų patalpoje sutalpinti vonia, praustuvas, dušas ir tualetas. Teko pasukti galvą, kaip palei sieną viename aukštyje sulyginti vonią ir praustuvą. Vonią kiek kilstelėjo (ne ypač patogu į ją įlipti, bet juk ne kasdien), o praustuvo dubenį sąmoningai rinkosi kuo aukštesnį.

Santechnika – per daug sureikšminama 

Dukters kambarys – 9 kv. , šeimininkų miegamasis – 11 kv. metrų. „Pagal namo dydį – ir durų angos, jos 10 cm siauresnės nei tradicinės 90 cm“, – šypsosi Povilas. Atrodo, smulkmena, tačiau šiame name jos visos svarbios.

O štai apšvietimui, įsitikinęs architektas, dažnai per daug skiriama ir dėmesio, ir eurų.

LED po virtuvės spintelėmis, toršeras svetainėje – jų užtenka, kad vakare galėtum sukurti jaukią atmosferą. Labai gerą nuotaiką sukuria terasoje įjugtas apšvietimas. Bendrą poilsio ir valgomojo zonų apšvietimą šeima apskritai retai naudoja. Gal dabar pasidarytų LED apšvietimą ant grindų ties virtuvės spintelėmis. Daugiau tikrai nereikia.

Jungikliai ir kištukiniai lizdai, kurių kaina nemaloniai nustebina daugelį Povilo ir jo kolegų užsakovų, jo namuose – lietuvių gamintojų. Povilas sako, kad ir šiandien tai viena geresnių alternatyvų kelis kartus brangesniems vokiečių ar belgų gaminamiems produktams. Tiesa, meistrai paburnoja, kad lietuviškus sunkiau prijungti, tačiau ar vartotojui tai rūpi?

„Per daug sureikšminama ir santechnika. Pirkome brangią, nes pardavėjai kažkaip sugebėjo mane įtikinti, kad ji tų pinigų verta.

Taip, aš patenkintas, viskas gerai, bet manau, kad ir pigesnė puikiai tiktų. Bendroje mūsų namo įrengimo sąmatoje jų kaina buvo per didelė, dabar rinkčiausi kukliau.

Čia permokėjau, bet štai namo vidaus sienos – pigiausia dažyta pušinė lenta, lubos – statybinių medžiagų prekybos centre per akciją įsigytos dailylentės, fasadui naudojome paprastas vieno pjovimo juodlentes“, – skaičiuoja Povilas. Visas namo statybų ir įrengimo išlaidas jis preciziškai susidėliojo atskirame kompiuterio faile, kurį išskleidus kasmet vis sunkiau patikėti skaičiais, kuriuos ten matai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.