Į atnaujintą Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salę lankytojai tiesiog veržiasi – patirčių ir jausmo

Lankytojams duris atvėrė naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais. Tai – vienintelė Lietuvoje specialiai simfoninei muzikai pritaikyta koncertų salė, kuri, tikimasi, taps viena patraukliausių koncertų vietų visose Baltijos šalyse.

Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Marius Mateika.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Marius Mateika.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Lankytojams duris atveria naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus Kongresų rūmais.<br>Leono Garbačausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Mar 29, 2024, 11:08 AM

Kuriant simfoninio orkestro salės interjerą svarbiausias uždavinys buvo užtikrinti akustinę kokybę pagal aukščiausius tarptautinius standartus. Ši ambicija, pasak vieno iš salės interjero autorių Mariaus Mateikos, kūrybos procese paskatino išeiti iš komforto zonos ir ieškoti naujų priemonių estetiniams tikslams pasiekti.

„Nors sąvoka „gera akustika“ skamba gana paprastai, bet projekto metu teko atsižvelgti į 30 akustinių rodiklių ir kriterijų – nuo aidėjimo trukmės, muzikos skambėjimo aiškumo, kalbos raiškumo, garso šiltumo, iki tokių kriterijų kaip muzikantų tarpusavio palaikymo indeksas, šoninių atspindžių tankumas. Ir tam, kad salė atitiktų visus šiuos parametrus, teko pritaikyti skirtingas priemones“, – apie interjero kūrimo užkulisius pasakoja architektas M. Mateika.

Pasak jo, kūrybos procesas buvo įgyvendinamas vadovaujantis lego konstruktoriaus filosofija. Konsultuojantis su akustikais iš „Akustika plius“ komandos buvo paruošti keli tipiniai elementai: rombai, trikampiai, lygios ir rifuotos plokštumos. Tuomet iš jų ir buvo pradėtas konstruoti interjeras, kas užtikrino, kad eksperimentuojant, keičiant vietomis turimas atskiras detales bus gautas akustiškai ir estetiškai subalansuotas rezultatas.

Buvę Kongresų rūmai – įdomus, sudėtingų geometrinių formų pastatas, sukurtas architekto Edmundo Stasiulio. Atnaujinant salę buvo nuspręsta, kad ji turi atitikti aukščiausius tarptautinius garso kokybės standartus – tokius, kokie keliami naujai statomoms simfoninio orkestro salėms. Dėl to buvo padidintas salės tūris pakeliant stogą, pakito salės proporcijos. Taigi ir čia, jau esamame pastate, dėl tobulo garso teko sukurti visiškai naują erdvę, neturinčią daug bendro su prieš tai buvusiu interjeru.

Pasak M. Mateikos, paprastai tokio tipo salėse pasirenkami įvairūs išplanavimo variantai, pavyzdžiui, vineyard (kai salėje įrengtos terasos ir balkonai) ar shoebox (kai salė yra švarus stačiakampis). Dėl savo neįprastos laužyto rombo formos ši koncertų salė turi tiek vineyard, tiek shoebox savybių. Kūrėjams teko prisitaikyti prie netradicinės erdvės ir ieškoti sprendimų, kaip ieškant tobulos akustikos išgauti ir estetiką.

„Su apšvietimu sukurtas savotiškas kamufliažas. Vertikalus apšvietimas per visą sienų perimetrą čia paslepia tai, kas nėra svarbu, ir išryškina tas detales, kurios yra būtinos. Be to, kadangi paties pastato ir koncertų salės geometrija labai sudėtinga, nusprendėme nepersistengti su spalvomis: salėje dominuoja juoda ir smėlio spalva. Ąžuolo danga pasirinkta interpretuojant klasikinių koncertų salių interjerą“, – sako M. Mateika.

M. Mateikos portfolio – tai ne pirmas viešos paskirties objekto interjeras. Šį pavasarį lankytojai išvys ir jo kurtą naujo Klaipėdos muzikinio teatro interjerą. Tačiau, anot architekto, LVSO salė turi išskirtinę funkciją.

„Viešos erdvės įdomios skirtinga savo paskirtimi: į biurą einama dirbti, į restoraną bendrauti, į barą atsipalaiduoti, o štai į salę, skirtą simfoniniam orkestrui, einama giliai patirti ir pajausti. Tam tikra prasme, tokia erdvė yra skirta netgi sakraliniam, transcendentiniam patyrimui“, – sako M. Mateika.

LVSO salės interjerą M. Mateika kūrė kartu su Indre Ankudavičiene, akustikos projektą rengė akustikai Viktoras Mekas, Gintarė Privedienė iš lietuvių kompanijos „Akustika Plius“, konsultavo akustikos konsultantų komanda iš Vokietijos, vadovaujama prof. habil. dr. Wolfgango Ahnerto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar dirbtinis intelektas kelia pavojų visuomenei?