Ar estetiška aplinka visada yra patogi?

Ergonomika rūpinasi žmogumi – žmogaus kūnu, emocijomis, darbingumu, darbo aplinka, o tikslas – žmonių gerovė, patogumas, sveikata. Tačiau, anot specialistų, profesinių ligų dinamika Lietuvoje auga, ypač dideli skaičiai pastebimi tarp dirbančių fizinius darbus, ne išimtis ir valandų valandas prie kompiuterių sėdintys ofisų darbuotojai.

„Skauda nugarą…“ Kas nėra ištaręs šių žodžių? Su nugaros skausmu yra susidūrę net 98 proc. Lietuvos žmonių. Prie šio rezultato labai prisidėjo pandemija ir darbas iš namų – kas įvertino darbo vietų namuose ergonomikos riziką? Nugaros skausmo ligų daugėja, nes dėl sėdimos darbo vietos ypatingai kenčia nugara – stuburas. Ilgai sėdėdami ir susikaupę dirbdami tiesiog sustingstame, nekeičiame kūno padėties, – pajudėti bent kas dvidešimt minučių yra būtina, – tad su stuburo ligomis susiduria vis jaunesnė visuomenės dalis.

Renginio dalyviai diskutavo apie tai, kad darbo vietos ergonomikos tyrimai – vis dar retas reiškinys Lietuvoje. Ne dažnai darbdaviai kreipia dėmesį į ergonomiškos darbo vietos projektavimą ir įrangą – baldus, apšvietimą. Iš praktinės patirties su užsakovais architektai ir interjero dizaineriai puikiai vertino bendrovės „AJ Produktai“ veiklą ir patikimumą, asortimento ofisams, poilsio zonoms, sporto klubams, mokykloms, sandėliavimui ir kt. produktų ergonomiškumą, kokybę ir garantijas.

„AJ Produktai“ surengtuose verslo pusryčiuose ir diskusijoje dalyvavusi interjero dizainerė ir dekoratorė, menininkė, studijos „Artinterior by EB“ vadovė Eglė Bučienė pasakojo, kad kiekvieno interjero įrengimo projekto pagrindinis klausimas yra ergonomika.

„Ergonomika prasideda nuo pirmo žingsnio įėjus pro duris – ar patogu, ar neankšta, ar neapakina šviesa, ar gerai jautiesi interjere, – dėstė E.Bučienė. – Kalbant apie ergonomiką ir estetiką pirmiausia žiūrime į funkcionalumą ir į žmogaus poreikius. Pagal žmogų orientuojamės, kokias kuriame erdves – ką jis ten veiks, kokia jo sveikata, kokie jo fiziniai ir emociniai poreikiai, pagaliau, kokios jo svajonės... Kuo daugiau informacijos žmogus pateiks, tuo lengviau sukursi tai, ko jam reikia. Tai priklauso ir nuo erdvės, ir veiklos pobūdžio – tuomet parenkami arba projektuojami baldai, pasidomima, ar žmogus mėgsta dirbti sėdėdamas, ar stovėdamas, pagaliau svarbu ir kokie jo fiziniai parametrai ir įpročiai! Taip, man ne kartą teko „išmatuoti“ žmogaus fizinius duomenis – ūgį ir svorį, tada pagal užsakymą projektuojami baldus! Juk vienas yra aukštesnis, kitas žemesnis, stambesnis, liesesnis – vienam reikia vienokios biuro kėdės ar krėslo, kitam – aukštos lovos, specialaus čiužinio; apgalvotų sienų ir dekoro spalvų, nes vienos aktyvina, kitos slopina; užuolaidų, kurios nepraleidžia šviesos, nes žmogų kamuoja migrena ir t.t.“

Renginio dalyvė – UAB „J-Architects“ direktorė, architektė ir interjero dizainerė Jurgita Ambraškaitė dalijosi patirtimi, kad jau prieš penkiolika metų ergonomiškų ir estetinių sprendimų teko imtis griaunant seną sovietinę kontorą ir kuriant naujoviškas darbo vietas: „Išgriovėme blokelių sienas, sukūrėme akustinę panelę iš susodintų į lovelius žalių vijoklinių augalų – sukūrėme ozono juostą ne tik lauke, bet ir viduje, sustatėme reguliuojamo aukščio darbo stalus, atskirtus akustinėmis plokštėmis – darbo vietos ergonomika labai svarbi ilgai darbo vietoje sėdinčiam žmogui, pavyzdžiui, administratorei. Ji turi lengvai judėti su kėde, lengvai pasiekti viską, kas skubiai reikalinga. Direktorius į kontorą atbėga ir išbėga, o administratorė, buhalterės, kiti darbuotojai sėdi visą dieną. Tad labai svarbu ne tik ergonomiški baldai, bet ir estetiška aplinka – patalpoje svarbu apšvietimas, būtinai turi būti langas, kad galėtum nukreipti žvilgsnį nuo kompiuterio ekrano ir pailsinti akis.“

Ergonomikos specialistai kreipdamiesi į architektus ir interjero dizainerius, projektuojančius ir kuriančius ofisus, įrenginėjančius darbo vietas ir poilsio erdves patikino, kad pagrindinis reikalavimas yra ne grožis, stilistika ar estetika, bet žmogaus sveikatos tausojimas. Ergonomiška darbo vieta tai nėra tik ergonomiški baldai – reguliuojamo aukščio stalas, kėdė ar balansinis kamuolys. Svarbu, kad pats žmogus tausotų savo sveikatą, stengtųsi taisyklingai sėdėti, nepamirštų kas 20 min keisti kūno padėtį, pajudėti. Tam labai padeda minėti ergonomiški baldai, taip pat aktyvaus sėdėjimo kėdės, darbui stovint – balansiniai pagrindai, specialios kėdės, kilimėliai ir kt.

Anot specialistų, taisyklingas sėdėjimas yra menas – nugarai patogiausia sėdėjimo poza tokia, kai visi kūno taškai – pėdos, keliai, nugara sudaro 90 laipsnių kampus: kulnai remiasi į grindis, stabilios pėdos, sulenkti keliai, tiesi nugara, atpalaiduoti pečiai.

Ergonomiškai darbo aplinkai svarbu ne tik stalo aukštis, bet ir paviršius – patogus daiktų išdėstymas ir pasiekiamumas per ištiestos rankos ilgį arba taip vadinamas „stalas-egoistas“. Tam puikiai tarnauja ne tik reguliuojamo aukščio stalai, bet ir šalia pastatomi papildomi gaminiai – prie tokio stalo galima rinktis iš daugybės siūlomų „AJ Produktų“ staliukų, spintelių, lentynų.

Taisyklinga sėdėsena svarbu rūpintis ir vaikų darželiuose, ir mokyklose. Architektė J.Ambraškaitė pasidžiaugė ir bendrovės „AJ Produktai“ asortimentu mokykloms: „Pamačiau puikių mokyklinių stalų-transformerių – mokykloje vaikai juk pamokose sėdi pusę dienos, tad labai gerai, kai vaikas pats gali susireguliuoti stalo aukštį pagal savo ūgį, juk ne visi vienodai to paties amžiaus auga ir bręsta.“

Ne mažiau nei ergonomiška darbo aplinka svarbu ir poilsio zonos – spalvos, baldai, interjero dizainas, estetika. Pasak interjero dizainerių, poilsio zonoms labiausiai tinka šiltos žemės spalvos – šios spalvos mažina perdegimo sindromą, stresą, o tai yra pagrindinės darbuotojų problemos ne tik mūsų šalyje.

Kuriant ofisų ir poilsio zonų interjerus labiau populiarėja biofilinis dizainas. Tai į tvarumą orientuota dizaino kryptis, kai ofisų poilsio zonose ar namuose kuriamas natūralumo, švarumo, buvimo arčiau gamtos pojūtis, pritaikomas tam tikras jaukus apšvietimas, baldai, vengiama interjerinio triukšmo.