„Į pirmuosius verslo pusryčius pakvietėme specialistus, kurie yra ne tik ekspertai, bet ir nepaprastai įdomūs pašnekovai, turintys turtingą patirtį. Neabejoju, kad interjero dizaineriams ir architektams bus naudinga asmeniškai su jais susipažinti, išgirsti, kaip interjero sprendimai veikia aplinkos ergonomiką, kaip suderinti akustiką ir estetiką“, – sakė švedų kompanijos „AJ Produktai“ padalinio Lietuvoje generalinė direktorė Eglė Gasiūnienė. Kompanija specializuojasi ergonominių darbo baldų kūrime ir gamyboje, gaminių kataloge – platus asortimentas akustinių plokščių ir kt. produktų.
Akustikos inžinierius V.Mekas pagrįstai gali didžiuotis tokiais darbais kaip renovuotos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (buvusių Vilniaus kongresų rūmų) koncertų salė, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Lietuvos nacionalinio dramos teatro salės ir daugeliu kitų. Anot V.Meko, Lietuvoje kol kas nedaug atestuotų akustikos specialistų: „Tikėjausi, kad po daugiau kaip dvidešimt darbo metų ir daugybės projektų tapsiu pakankamu akustiku, tačiau, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių...“
Teisingi sprendimai prasideda nuo išplanavimo
Pasak V.Meko, akustika – mokslo šaka itin artimai susijusi su psichologija. Akustika daro įtaką ir darbo našumui, komunikacijai, stresui, nuovargiui.
„Akustika – tai mokslas, kaip padaryti tam tikros paskirties patalpą malonią žmogui, – teigia inžinierius. – Akustika negali skambėti neestetiškoje, nekomfortabilioje aplinkoje. Tačiau akustika nėra tik garsą sugeriančios medžiagos. Tai priemonių ir veiksmų visuma – architektūrinė akustika, triukšmo kontrolė ir garso izoliacija, trys pagrindinės akustikos atšakos, kurios ir sukuria nepriekaištingą akustinį komfortą. Akustika visuomenėje dažnai vadinama garso izoliacija – ją lemia trys pagrindiniai dalykai: masė, atskyrimas ir sandarumas, ir ji skirta tam kad sumažinti gretimų patalpų girdimumą.“
Kam reikalinga garso izoliacija ir kodėl ji svarbi?
„Ar esate daugiabučiuose girdėję, kaip už sienos pas kaimynus tualete nubėga vanduo, o kitas virš jūsų vaikšto kaukšėdamas į grindis? – klausė akustikos inžinierius. – Teisingi akustinio komforto sprendimai prasideda nuo patalpų išplanavimo – jei iš vienos pertvaros pusės suplanuota svetainė su televizoriumi, kabinamu ant sienos, o iš kitos – kaimynų miegamasis, kur lovai numatyta vieta prie sienos,. arba lifto šachta įrengta prie buto sienos – problema užprogramuota. Statybos sektoriaus taupymo rezultatas, kai naudojamos kuo lengvesnės medžiagos – nepakankama garso izoliacija, kuriai masė ir sandarumas yra pagrindiniai reikalavimai. Smulkias klaidas galima ištaisyti ir šiuo atveju specializuotos akustinės medžiagos, sandarumas ir atskyrimas yra išeitis.“
Tinkamos akustinės medžiagos – išeitis
Anot akustikos inžinieriaus V.Meko, akustika nėra tik garso izoliavimas, tai ir architektūrinė akustika – kuri turi sukurti tinkamą terpę garsui skambėti mūsų erdvėse. O erdvės yra skirtingos paskirties, tad ir akustinės medžiagos turi būti skirtingos. Pavyzdžiui, mokyklos klasėje reikalingos ne tik garsą sugeriančios akustinės plokštės, bet ir garsą nukreipiančios konstrukcijos, juk reikia, kad mokytojo balsą aiškiai girdėtų ir mokiniai sėdintys paskutiniame suole. Garsą išskaidančios medžiagos gali būti struktūrinės sienos, nelygi apdaila, baldai, nelygiagretūs paviršiai, difuzoriai. Sugeriančios medžiagos yra minkšti ir orui laidūs porolonai, vatos, užuolaidos, kilimai, perforuotos plokštės ir t.t. Garsą slopina ir baldai, tačiau baldas baldui nelygu. Tarkime, odiniai baldai atspindi dalį garso, o minkšti, stori – sugeria; kieti nelygūs baldai gali išskaidyti garsą.
Triukšmo kontrolei veiksmingi garso izoliacinių ir akustinių plokščių junginiai, triukšmo barjerai, baldai, garsą sugeriančios medžiagos, bet ir jie ne viską išsprendžia, jeigu yra neteisingas patalpų ar darbo zonų išplanavimas.
Spręsti garso izoliacijos ir akustikos problemas bendrovė „AJ Produktai“ teikia profesionalią pagalbą – atlieka skaičiavimus, kokie yra pradiniai garso (triukšmo, aido ir pan.) duomenys ir kokie bus panaudojus akustines medžiagas. Anot V.Meko, puikus dalykas biurams ir poilsio zonoms – akustinių priemonių visuma, pvz. akustinės sofos, minkšti krėslai, akustinės panelės, baflai, lubų salos, o erdvių atskyrimui ir poilsiui nuo triukšmo arba ramiam pokalbiui telefonu puikiai pasitarnauja akustinės kabinos.
Trūksta erdvės ir reikiamų kaštų
„Su kokiomis problemomis dabar susiduria architektai projektuodami (ar rekonstruodami) patalpas, butus?“ – paklausėme renginyje dalyvavusios architektės Loretos Kuncevičienės, ne vienus metus dirbančios Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmoje.
„Šiuo metu architektai dažnai susiduria su erdvės trūkumu, sudėtingais techniniais reikalavimais, energijos efektyvumo normomis ir akustinėmis problemomis, – pasakojo architektė. – Projektuojant ar rekonstruojant patalpas bei butus, tenka spręsti garso izoliacijos tarp patalpų, triukšmo kontrolės bei aidėjimo klausimus. Taip pat išlieka iššūkis suderinti klientų poreikius su reglamentais ir išlaikyti funkcionalumo bei estetikos balansą. Tam dažniausiai nenumatomi ir neįsivertinami reikiami kaštai, skirti tikrai kokybiškesniems, estetiškiems bei kartu funkcionaliems sprendiniams.
Manau, architektai projektuodami ar rekonstruodami patalpas, vis dar nepakankamai įsivertina akustinį komfortą. Tikrai nelengva – suvaldyti triukšmą (nuo pokalbių, skambučių ar technikos,), juk dėl estetikos bei bendradarbiavimo skatinimo vis dar populiarios atviro tipo erdvės („open-space“ biurai), kurių interjeruose paliekamos atviros betoninės perdangos ir pan. Šiuolaikinė moderni architektūra juk mėgsta stiklo, betono, metalo paviršius – jie atspindi garsą, o ne sugeria, kas vėlgi pablogina akustinį komfortą. Siekiant estetiškai patrauklaus interjero dizaino, ypač nelengva su patalpų akustika. Taip pat ne visada užtikrinama gera garso izoliacija tarp skirtingų zonų, patalpų, butų bei nuo išorės triukšmo (gatvės, technikos, kaimynų). Juk gyvenamosiose patalpose daugėja namų biurų, o žmonės tikisi kokybiškų sąlygų nuotoliniam darbui. Galbūt, trūksta ir žinių – akustika dažnai ignoruojama ar sprendžiama pavėluotai. Atvirose darbo vietose ar butuose reikėtų daugiau dėmesio skirti akustiniam komfortui – numatyti tylos zonas, naudoti garsą sugeriančias medžiagas (plokštes, kilimus, užuolaidas ) bei kurti subalansuotą atvirų ir uždarų erdvių išdėstymą, kas padėtų susikaupti ir gerai jaustis.“
Anot architektės L.Kuncevičienės, per kelis darbo dešimtmečius teko prisidėti prie įvairių paskirčių objektų projektų, kurių interjeruose reikėjo spręsti ir akustinius iššūkius. Tarp architektės ir kolegų realizuotų objektų – Balsių pagrindinė mokykla, VGTU mokslo ir administracijos centras Saulėtekio alėjoje Vilniuje ir kt. Architektams svarbus administracinės paskirties pastato „Vilniaus sporto rūmai“ rekonstravimo projektas, kuriam yra gautas ir leidimas statybai. „Šiame projekte dėl akustikos sprendinių kartu bendradarbiavome su įmone „Akustika plius“, – pasakojo L.Kuncevičienė. – Deja, ar projektas bus kada nors įgyvendintas priklausys tik nuo LR vyriausybės pasiryžimo apsispręsti ir priimti ryžtingą šiuo klausimu sprendimą.“