JUNG – Vokietijos kompanija, gaminanti inovatyvias elektros instaliacijos ir išmanių namų sistemas. Tai sprendimai naudojami tiek gyvenamosiose, tiek komercinėse erdvėse.
Įmonės atstovybėje, Vilniaus rajone, pokalbiai apie dizainą virsta profesiniu dialogu. Demonstracinėje erdvėje pristatyti protingi namai – koncepcija, kurią daugelis būsto savininkų norėtų matyti savo erdvėse. Čia architektai ir interjero dizaineriai galėjo iš arti pamatyti, kaip integruojamos technologijos, apgalvotos detalės ir estetiniai sprendimai susilieja į funkcionalias, įkvepiančias erdves.
Renginio dalyviai diskutavo apie tai, kaip detalės formuoja mūsų kasdienį komfortą, emocijas ir patirtį: vertė slypi subtiliuose, kruopščiai apgalvotuose sprendimuose.
Juodojo miško principai
Inovacijas ir požiūrį į dizainą pristatė „Siedle“ atstovai. Tai šeimos įmonė, kurios šaknys siekia XVIII a. vidurį. Nuo to laiko, Juodojo miško regione, Vokietijoje (Vok. k. Furtwangen), gaminami aukštos kokybės produktai.
„Mūsų kompanijos šaknys – Juodajame miške. Tai ypatingas regionas, labai artimas gamtai. Žmonės čia nori gyventi kartu su gamta – ir tai atspindi kiekvieną mūsų produktą“, – pabrėžė „Siedle“ tarptautinių pardavimų vadovas Udo Griesshammer.
Šeimos tradicija nuosekliai tęsiama: verslas perduodamas iš kartos į kartą, o evoliucija nuo telefonų prie modernių elektroninių sistemų buvo natūrali.
1887 m. įmonė prisidėjo prie pirmųjų telefonų gamybos, o šiandien specializuojasi durų ir pastatų komunikacijos sistemose, interkomuose bei integruotose IP sprendimuose, skirtuose tiek gyvenamosioms, tiek komercinėms erdvėms.
„Siedle“ išlieka savo srities rinkos lydere, o jų požiūris nesikeičia – technologijos turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. „Tvarumas nėra vien aplinka. Tai gebėjimas kurti produktus, kurie tarnauja dešimtmečius, gali būti taisomi, pritaikomi iš naujo. Mūsų klientai tai mato ir vertina.“
Šis požiūris atspindi Juodojo miško architektūrinę tradiciją – racionalumą, tikslumą ir empatiją. Tai persikelia ir į produktų dizainą, kur kiekviena detalė yra apgalvota, ilgaamžė ir suteikia erdvei papildomą vertę.
Dizainas kaip struktūruota emocija
„Siedle“ tarptautinių pardavimų vadybininkas Mariusz Trzeciak pabrėžė, kad dizainas – daugiau nei forma.
„Geras dizainas – tai transformacijos įrankis. Kaip vaikystėje, kai iš paprastų medinių kaladėlių statydavome ištisus pasaulius. Paprastumas leidžia kurti, jungti, keisti“, – sakė jis.
Pasak M.Trzeciak, pagrindinė idėja – suteikti architektui galimybę laisvai komponuoti, keisti orientaciją, rinktis paviršiaus struktūrą – nerūdijantį plieną, matinį ar blizgų paviršių. „Produktas turi tampti architektūros dalimi, o ne tik papildymu, tai yra tikras dizaino tikslas.“
Įmonės projektų sąraše – Hamburgo filharmonija, AXIS dangoraižių rajonas Frankfurte, projektai Saudo Arabijoje.
„Architektai mėgsta, kai dizainas įgauna gyvybę, – sako M.Trzeciak. – „Mūsų produktai gražiausiai atrodo būtent ten, kur architektūra siekia išraiškos. Todėl partnerystės su architektais yra ne atsitiktinės – visi dirbame tame pačiame lygmenyje.“
Mikroarchitektūros svarba kasdienei patirčiai
Mikroarchitektūra – tai smulkios, dažnai nepastebimos erdvės detalės, kurios formuoja žmogaus patyrimą. Nuo apšvietimo ir paviršių tekstūros iki durų atidarymo mechanizmo ar baldų proporcijų – kiekviena smulkmena gali paveikti komfortą, emocijas ir net elgesį.
Ši tema atsiskleidė diskusijoje, kurią moderavo „Blank Page’ studijos bendraįkūrėja ir interjero dizainerė Rūta Bužinskaitė. Ji pabrėžė, kad šiuolaikinis žmogus gyvena paradokse: technologijos palengvina kasdienybę, tačiau kartu atitolina nuo savęs.
„Erdvės ne visada vertinamos pagal tai, ką jos daro su žmogumi. Tačiau būtent tai ir yra architektūros esmė“, – sakė dizainerė, cituodama neuroarchitektūros tyrimus.
Ji priminė, kad nors daugelis žmonių pirmiausia mato pastatų naudą, architektūra veikia daug giliau – ji daro įtaką emocijoms, elgesiui ir net sveikatai.
„Suomių architektas Juhani Pallasmaa teigia, kad pastatų reikšmė peržengia vien tik funkcionalumą ar estetiką – ji atskleidžia kultūrą, istoriją, visuomenės struktūrą ir, galiausiai, mus pačius“, – pasakojo R.Bužinskaitė.
Anot interjero dizainerės, tam tikrose erdvėse žmogus jaučiasi geriau, ir tai nėra atsitiktinumas – mikroarchitektūra tiesiogiai veikia mūsų emocijas, elgesį ir savijautą.
Diskusijos moderatorė pabrėžė, kad su klientu kalbėti apie kertines detales, kurios iš pirmo žvilgsnio gali likti nepastebėtos, nėra lengva.
„Mes bandome parodyti, kad tai gyvenimo kokybės klausimas, bet klientai dažnai praranda dėmesį. Natūralu, kad daugeliui klientų svarbus galutinis rezultatas. Tačiau maži akcentai dažnai nulemia kasdienį komfortą.“
U.Griesshammer, remdamasis daugiau nei trijų dešimtmečių patirtimi pardavimuose, pabrėžė emocinę dimensiją.
„Kai pristatau produktą, man svarbu kalbėti ne tik apie funkciją, bet ir apie jausmą. Tai, kas iš pradžių atrodo nereikšminga, vėliau tampa viena vertingiausių investicijų į gyvenimo kokybę.“
Ši mintis atspindi, koks svarbus dialogas tarp techninių sprendimų ir žmogaus patyrimo.
M.Trzeciak pabrėžė, kad sėkmingai bendraujant su klientu būtinas kruopštus pasiruošimas. „Norint aiškiai perteikti idėjas ir jų vertę, reikia konkrečių pavyzdžių ir tiksliai suprasti, ko klientas ieško, su kokiomis medžiagomis dirba ir ką kuria. Tuomet dizainerio pokalbis su klientu tampa tikru dialogu, o ne vienpusišku pasiūlymu.“
Laiko testas kūrybiniam procesui
Diskusijoje nuskambėjusi mintis tapo svarbia pokalbio ašimi: greitai, gerai ir originaliai nebūna: „fast food“ koncepcija kuriant interjerą neturėtų egzistuoti. Ši frazė atvėrė platesnį pokalbį apie laiką kaip dizaino vertybę.
„Siedle“ tarptautinių pardavimų vadovo U.Griesshammer teigimu, tai sąmoningas pasirinkimas.
„Yra žmonių, kurie nori kurti greitai, naudojant pigias medžiagas. Tačiau tikri rezultatai gimsta tada, kai į dizainą žvelgiama kaip į iššūkį – galimybę sukurti kažką unikalaus, į ką verta investuoti.“
Jis pabrėžė, kad dizaino tikslas nėra patikti visiems. „Mums svarbiausia išlaikyti aiškumą – vertiname minimalizmą ir atmetame tai, kas nereikalinga. Ne kiekvienam tai tinka, ir nieko tokio. Mūsų produktai ne visiems – ir būtent tai suteikia jiems savitumą“, – sakė U.Griesshammer.
Jo teigimu, toks požiūris leidžia išlikti autentiškiems ir išlaikyti aukščiausius kokybės standartus net tada, kai rinka diktuoja greitį.
Panašią perspektyvą diskusijos metu akcentavo ir „JUNG Vilnius“ techninio skyriaus vadovas Artūras Kriukovas.
„Šioje įmonėje dirbu jau 20 metų. Patirtis išmokė vertinti skirtingus požiūrius ir žiūros taškus. Ryšys su klientu gali būti prarastas vos per minutę, todėl svarbu išgirsti poreikius, o vietoje sudėtingų techninių terminų kalbėti jam suprantama kalba.
Taigi, nors viena minutė viso gyvenimo perspektyvoje atrodo menkniekis, ji gali nulemti, ar klientas pasijus išgirstas, ar erdvės patirtis atitiks jo lūkesčius“, – akcentavo jis.
Technologijos ir kūrybos sintezė
Renginio metu kalbėta ir apie ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius – kaip dirbtinis intelektas ir automatika keičia architektūrą.
„Šiandien ypatingą dėmesį skiriame IQ platformai. Ji leidžia jungti įrenginius, perduoti signalus, integruoti išmaniuosius sprendimus. Tai mūsų būdas atliepti naujausius pokyčius ir klientų lūkesčius, bet kartu išsaugoti autentišką patirtį“, – sakė U.Griesshammer.
IQ Touch – papildinys, kuris leidžia integruotus įrenginius (pavyzdžiui, durų komunikaciją) valdyti vienu prisilietimu, nuo prieigos iki signalų. Jis lengvai pritaikomas tiek gyvenamosiose, tiek komercinėse erdvėse.
U.Griesshammer pabrėžė, kad net pažangiausia sistema neturi prarasti žmogaus patyrimo subtilybių. Todėl kiekvienas produktas turi būti autentiškas, ilgaamžis, turintis emocinį foną.
Šiai minčiai pritarė ir A.Kriukovas. Anot jo, nors technologijos vystosi greitai, o išmanūs sprendimai kartais lenkia mus kaip žinių šaltinius, jie neprilygs žmogaus patirčiai ir kritiniam mąstymui.
„Technologijos vis greitėja ir palengvina darbą, bet jos niekada nepakeis žmogaus patirties.
Todėl tikrasis iššūkis – derinti išmanumą su kūrybiškumu, išsaugant atidų dizainerio žvilgsnį. Toks požiūris leidžia sukurti erdves, kurios ne tik funkcionalios, bet ir prasmingos kiekvienam iš mūsų.
Ši misija svarbi ir mums, JUNG komandai – džiaugiamės, kad pavyko išgirsti, kuo šiandien gyvena architektai ir dizaineriai. Kartu su jais kuriame inovatyvius sprendimus šiandienos ir rytojaus erdvėms“, – sakė A.Kriukovas.