Rytais pro stiklą į vidų tyliai įslenka miglos likučiai, vakare šešėliai iš lauko suformuoja naują sienų dramaturgiją, o kai pakyla vėjas, atrodo, kad namai lengvai įsilenkia kartu su medžiais.
Kilimas ties langu žaliuoja tarsi švelni pieva, tarsi natūraliai pratęsdama žolynų juostą lauke.
Vaikai čia ir ten – namuose ir kieme – mėgaujasi jėgos aitvarais, lyg pats vėjas žaistų su jais. Sienos ir baldai, savo tonais ir linijomis, primena marias ir krantą, tą lėtą, raminantį potvynio ir atoslūgio ritmą.
Susiję straipsniai
Visa tai kuria pojūtį, kad kiekvienas namų kampas yra ne uždaras kambarys, o natūralus kraštovaizdžio tęsinys – vieta, kur vidus ir išorė nebepasidalija, o gyvena tame pačiame nuolat kintančiame, gyvame paveiksle.
Interjero autorė – Inga Grinė.
Šis interjeras dalyvavo interjero architektūros konkure „Mano erdvė 2025“, kurį organizuoja portalas Lrytas kartu su Lietuvos architektų sąjunga.