Jo virsmas iš pramoninio užstatymo į šiuolaikinių objektų, meniškų, atvirų ir tolerantiškų erdvių teritoriją kuria savitą atmosferą, kurią šiame projekte priėmėme kaip svarbų kontekstą ir įkvėpimo šaltinį. Būtent ši Naujamiesčio transformacija – tarp industrinės praeities ir šiuolaikinės miesto kultūros – tapo atspirties tašku formuojant interjero sprendinius.
Bendrų erdvių interjero sprendiniai ryškūs ir turintys Naujamiesčio atspalvį. Palikti atviri betono paviršiai, o šalia jų atsiranda spalvas įgyjančios detalės, suteikiančios erdvei gyvumo ir charakterio.
Atvira pastato inžinerija ir konstrukcijos kuria industrinio stiliaus pojūtį, kuriam jaukumo suteikia spalviniai sprendimai, šalia atsirandančios kilimų dangos, baldų audinių bei medžio vilnos skydų faktūros.
Susiję straipsniai
Koridoriuose esančių bendro naudojimo patalpų stiklo pertvaroms naudotas tekstūrinis stiklas sukuria subtilų „moiré“ efektą – besikeičiančio vaizdo ir spalvos įspūdį, kuris priklauso nuo žiūrėjimo kampo ir šviesos. Tai suteikia erdvėms dinamikos ir vizualinio gyvumo.
Pastato apželdinimo sprendiniai organiškai susilieja su interjero sprendiniais ir tarsi pereina iš išorės į vidų. Šilokų kilimu apželdintas rampos stogas dera su hole esančiu spalviniu sprendimu ir vidaus augalais, taip kuriant vientisą žaliąją liniją. Pastato viršutinių aukštų bendro naudojimo virtuvės su poilsio zonomis ir darbo kambariai turi tiesioginį ryšį su eksploatuojamomis, apželdintomis pastato terasomis ant stogų, kurios tampa papildomomis bendravimo ir poilsio erdvėmis.
Interjero autorės – Auksė Garšvaitė Reimerienė, Ugnė Morkūnaitė, Viltė Tamulė („TRYS A.M.“).
Šis interjeras dalyvavo interjero architektūros konkurse „Mano erdvė 2025“, kurį organizavo portalas Lrytas kartu su Lietuvos architetkų sąjunga.