Interjero vedančioji ašis – nerūdijančio plieno baldai: aštrūs, tikslūs, šiek tiek šalti savo estetika. Jų griežtumą sušvelnina šukuoto medžio akcentai, o molio tinko sienos įneša šilumos, minkštumo, netgi tam tikro žemiško jaukumo. Visos tekstūros čia ne paslepiamos, o priešingai – paryškinamos, leidžiant medžiagoms kalbėti savo balsu.
Medinių lubų tinkliukas subtiliai atsikartoja grindyse, tik jau didesniu masteliu – taip kuriamas ritmas, kuris sujungia erdvę į vientisą visumą. Bendrosios zonos išlieka šviesios, santūrios, sąmoningai pasirinktas siauras koloritas leidžia išlaikyti ramybę ir koncentraciją.
Tuo tarpu tualeto zona tampa kontrapunktu – tamsi, kiek paslaptinga, tarsi atskira mikroerdvė. Į ją įžengus, patenki į kitą nuotaiką, beveik mistišką, atsietą nuo likusio interjero.
Susiję straipsniai
Preciziškai išpildytos detalės pakelia visą erdvę į kitą lygį – čia aiškiai juntamas žmogaus darbo meistriškumas, kruopštumas ir pagarba medžiagai. Minimalistinė, neperkrauta aplinka palieka vietos ne tik darbui, bet ir apmąstymams – tam tylos momentui, kuris šiandien tampa vis didesne prabanga.
Interjero autorės – Simona Vilutė, Anastasija Čaplinskaja-Michejeva.
Šis interjeras dalyvavo interjero architektūros konkurse „Mano erdvė 2025“, kurį organizuoja portalas Lrytas kartu su Lietuvos architektų sąjunga.