Tiltas per Kuršių marias: ekonominė būtinybė ar tiesiog valstybės lėšų švaistymas?

Prie ilgo stalo bene pirmą kartą susėdę susisiekimo viceministro Vladislavo Kondratovičiaus vadovaujamos darbo grupės nariai, tarp kurių buvo Klaipėdos ir Neringos savivaldybių, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos atstovai, bandė suderinti stygas vertindami šį projektą. Posėdyje, kuris priminė atsargų apšilimą prieš rimtą mūšį, pareikšta įvairių nuomonių.

Tilto per Kuršių marias idėją atgaivinęs KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus prisiminė, jog ji nėra nauja - prieš dešimtmetį svarstyti panašūs planai, kalbėta, jog iš Klaipėdos uosto nutiesta estakada pagerintų susisiekimą su Neringa. A.Vaitkus įsitikinęs, kad būtina svarstyti įvairias galimybes ir rinktis tinkamiausią: "Niekas man iki šiol neįrodė, kad "Smiltynės perkėlos" keltai - geriau nei tiltas".

Neringos gyventojai anksčiau ir dabar pritaria tokio tilto statybai. Klaipėdietis architektas Petras Lapė netgi buvo pateikęs pradinius brėžinius Aplinkos ministerijai, bet valdininkai jį varė iš savo kabinetų. Tuomet pasirinktas kitas investicinis projektas -- per Kuršių marias keleivius ir automobilius ėmė plukdyti "Smiltynės perkėlos" įsigyti nauji, greitesni ir talpesni keltai. Autotransporto eilės išnyko. Dabar jos susitvenkia tik vasarą, ilgaisiais savaitgaliais.

Ankstesnėje galimybių studijoje buvo numatyti keturi tilto statybos per Kuršių marias variantai, tačiau dar net neįsibėgėjusį projektą blokavę aplinkosaugininkai įrodinėjo, kad toks tiltas smarkiai padidintų žalingą antropogeninį poveikį visai Kuršių nerijai, kurią UNESCO ekspertai pripažinę pasaulinio gamtos ir kultūros paveldo vertybe. Per estakadą į saugomą teritoriją esą nusidriektų dar didesni autotransporto srautai.

Tilto statybos idėja išgąsdino keleivius ir automobilius per Kuršmares plukdančią "Smiltynės perkėla". Gavusi paskolų iš bankų įmonė suskato modernizuoti pasenusį laivyną - įsigijo tris Bulgarijoje statytus greitesnius ir menevringesnius keltus ("Neringa", "Baltija", "Žalgiris"). Dabar jais iš Klaipėdos per Kuršių marias kasmet perkeliama daugiau kaip 2 mln. keleivių ir 950 tūkst. transporto priemonių. Perkėla dirba pelningai, atsiskaito su valstybe, tačiau bankams už keltus dar negrąžintos skolos siekia apie 14 mln.litų.

Prisiminęs praeitį A.Vaitkus ankstesnius tilto per Kuršių marias statybą palaidojusius sprendimus įvertino kaip strateginę valstybės klaidą: "Tada galvota, kaip greičiau sumažinti dvejose Smiltynės perkėlose vasarą susitvenkiančias didžiules autotransporto eiles. Manyta, kad plaukiojant naujiems keltams, jokios grūsties nebus. Per tą laiką Klaipėdos jūrų uoste atsirado naujų iššūkių, problemų, kurias turime spręsti nedelsdami, kad neužkirstume kelio svarbiems projektams".

KVJU direkcijos specialistai tilto per Kuršių marias statybos būtinybę grindžia valstybinės reikšmės Jūrų uosto plėtros projektais. Kai kuriuos baigiama įgyvendinti - šalia naujosios Smiltynės perkėlos greitai bus atidarytas naujasis Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Dideli laivai, švartuodamiesi prie naujų krantinių ir pirso, apsisuks ne bet kur, o keleivius ir automobilius į Kuršių neriją plukdančių "Smiltynės perkėlos" keltų zonoje -- maršrutai kirsis.

Pietinėje uosto dalyje kitąmet pradės veikti įmonės "Klaipėdos Smeltė" regioninis konteinerių skirstymo centras. Dideliais okeaniniais laivais iš kitų Europos šalių uostų atplukdyti konteineriai bus perkraunami į mažesnius. "Klaipėdos Smeltės" savininkai tikina, kad krovos apyvartai šoktelėjus iki milijono sutartinių konteinerių (TEU), laivyba Klaipėdos uosto akvatorijoje pagyvės keliskart. Konteinervežių ir keleivius bei automobilius plukdančių Smiltynės keltų maršrutai uoste irgi susikirs.

Daugiau ir didesnių trąšovežių atplauks į Biriųjų krovinių terminalą -- trečdalį šios įmonės akcijų neseniai įsigijusi Baltarusijos kompanija "Belaruskalij" užsimojo didinti savo produktų eksportą per Klaipėdos uostą. Naują ir didelį grūdų krovos terminalą neseniai atidarė kita Klaipėdos jūrų uoste veikianti jūrų krovinių kompanija "Bega".

Kitais metais Prie Klaulės Nugaros seklumos pastačius Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą (SGD), Smiltynės perkėlai teks koreguoti savo veiklą. Dar nežinoma, koks bus dujų poreikis, kiek laivų atplauks, bet didžiuliams dujovežiams slenkant uosto kanalu, šoninis keltų ir kitokių laivelių eismas laivybos saugumo sumetimais bus 2-3 valandoms stabdomas. To reikalauja tarptautinės konvencijos, o joms negalima nusižengti.

"Pokyčiai verčia galvoti apie alternatyvas. Jūrų uosto kanalu judės daugiau laivų - keltai stoviniuos, vėl tvenksis autotransporto eilės. Tiltas per Kuršių marias išvaduotų nuo grūsčių, užtikrinti patogų ir nenutrūkstamą susisiekimą su Neringa. Ekonominė ir socialinė tokio projekto nauda neabejotina - net jeigu ir nereikėtų mokėti už važiavimą tiltu, visos investicijos greitai atsipirktų. Klaipėdos centre pėstiesiems ir dviratininkams pritaikyta senoji perkėla tebeveiktų. Svarstytina galimybė antrąją perkėlą iš uosto teritorijos perkelti tolėliau - už Kiaulės Nugaros seklumos", - kalbėjo A.Vaitkus.

Lietuvos automobilių kelių direkcija irgi būtų patenkinta tiltu per Kuršių marias - tada jos pajamas kasmet papildytų apie 5 mln. litų, kuriuos dabar tenka skirti "Smiltynės perkėlai" kaip kompensaciją už nemokamas paslaugas Neringos kurorte registruotiems gyventojams, kurie daug metų keltų paslaugomis naudojasi nemokamai.

Diskusijose dalyvavę Neringos savivaldybės atstovai tvirtino, kad tiltas per Kuršių marias pagerintų kurorto gyventojų buities sąlygas, mažiau rūpesčių patirtų ir poilsiautojai. Pasak jų, naktimis "Smiltynės perkėlos" keltai keleivių per marias neplukdo, neringiškiai ir svečiai, prispirti bėdų, jaučiasi tarsi atskirti nuo viso pasaulio. Smiltynės keltai neplaukioja, kai marias pradeda šiaušti uraganiniai vėjai.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tilto idėjos nesmerkė, tačiau stebėjosi, kad apie galimas grėsmes prabilta tik dabar: "Aptariant SGD terminalo, naujų krantinių statybas kalbėta, kad dujovežiai "Smiltynės perkėlos" veiklos nestabdys, o dabar teigiama, jog didelių laivų ir keltų maršrutai uosto akvatorijoje esą niekaip nesuderinami. Klaipėdos savivaldybės pozicija aiški - norime, kad abi žmones per Kuršių marias plukdančios perkėlos liktų. Klaipėdiečius labiau jaudina miesto gatvėmis į uostą riedantys sunkvežimiai su kroviniais. Jeigu valstybė nestokoja pinigų tokiam projektui, tegul stato, neprieštarausime".

Tačiau Aplinkos ministerijos specialistams atrodo, kad tilto per Kuršių marias statybos projektas yra visiškai nesuderinamas su Lietuvos įsipareigojimais UNESCO. Toks statinys, anot jų, šiurkščiai pažeistų Kuršių nerijos nacionalinio parko veiklos taisykles. Skeptiškai įvertintos KVJU specialistų mintys apie galimybę suvaldyti iš Klaipėdos į Neringą nusidrieksiantį didesnį lengvojo autotransporto srautą net ir apmokestinus važiavimą tiltu, padidinus ekologinius mokesčius.

"Anksčiau kalbėta apie naujo giliavandenio uosto statybos galimybes Melnragėje, Būtingėje, tačiau nauji terminalai išdygo siauroje kaip rankovė Kuršių marių protakoje. Kitas žingsnis - brautis gilyn į Kuršių marias pastačius tiltą šalia unikalios vietovės. Tada reikėtų keisti daug tokių teritorijų apsaugą reglamentuojančių norminių aktų", - uostininkų užmojais stebėjosi Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser įrodinėjo, kad tilto per marias žmonėms nereikia: "Vasarą Neringa ir taip dūsta nuo automobilių, nėra kur jų statyti. Sekdami Šveicarijos ir Vokietijos pavyzdžiu ir mes visą Kuršių neriją turėtume paskelbti saugotina vietove, kurioje negalima važinėti lengvaisiais automobiliais. Egzotiškos kelionės keltais per Kuršių marias - pramoga visiems į Neringą vykstantiems poilsiautojams. Joks tiltas to nepakeis".

KVJU specialistai geriausią tilto per Kuršių marias statybos vietą įžvelgia pietinėje uosto dalyje -- už Kiaulės Nugaros salos, prie kurios statoma SGD terminalo prieplauka. Čia jau baigiama rekonstruoti Kairių gatvė. Pastačius tiltą, daugeliui į Neringą automobiliais vykstančių žmonių nebereikėtų važiuoti į Antrąją perkėlą per visą Klaipėdą. Toks tiltas paskatintų pietinio aplinkelio statybą.

Išvadą dėl tilto į Kuršių neriją statybos galimybių parengę Kelių ir transporto tyrimo instituto specialistai teigia, kad jis gali būti žemesnis, pakeliamas arba pasukamas. Svarstytinas ir kitas variantas - ant 14 metrų ilgio betono atramų pastatyti aukštesnį vantinį tiltą. Tada didesnės jachtos įplauktų į Kuršių marias nekliudydamos jo stiebais. Viduryje irgi galima įrengti pakeliamą arba pasukamą konstrukciją. Jūrų uosto plėtra gilyn į marias neplanuojama.

KVJU direkcijos specialistų teigimu prieš dešimtmetį lengvų konstrukcijų tiltas per Kuršių marias be projektavimo išlaidų ir infrastruktūros darbų būtų kainavęs 45-60 mln. litų. Apmokestinus tiltu riedančius automobilius panašiai kaip keliones "Smiltynės perkėlos" keltais, visos investicijos atsipirktų per 5-6 metus. Tokį tiltą įmanoma pastatyti ir nelendant į valstybės kišenę - koncesijos pagrindais. Dabartinėmis kainomis jis kainuotų nuo 170 iki 230 mln. litų. Tinkamai parengus projektinius siūlymus, galima tikėtis Europos Sąjungos paramos.

"Anksčiau, kai svarstėme statybos galimybes, potencialūs koncesininkai jau varstė Susisiekimo ministerijos duris", - prisiminė A.Vaitkus.

Valstybinės įmonės "Smiltynės perkėlos" generalinis direktorius Darius Butvydas tilto per Kuršių marias statybą vertino atsargiai: "Bus aiškiau, kai žinosime, kiek dujovežių, konteinervežių atplauks, kokie jų eismo grafikai. Jeigu bus nuspręsta statyti tiltą, keisis ir perkėlos veiklos pobūdis. Plukdydami vien tiktai keleivius, pelningai nedirbsime - keltų bilietus teks branginti arba valstybė turės skirti dotacijų".

Įvairias nuomones išklausęs V.Kondratovičius ramino oratorius: "Pratęsime diskusijas gavę tikslesnių duomenų. KVJU direkcijos nerimas pagrįstas - vienintelis Lietuvos jūrų uostas turi būti pasirengęs naujiems iššūkiams, kad neatsiliktų nuo konkurentų. Bet juk niekas nesirengia jau rytoj kibti į tilto per Kuršių marias statybą".