Sostinėje nuomojosi šešis būstus
„Matyt, kiekvienas nuomininkas galiausiai nori ištrūkti iš svetimo būsto ir pagaliau persikelti kad ir į kuklius, bet nuosavus namus“, – šypsosi Jonas. Prieš šešerius metus atvykęs į Vilnių studijuoti ekonomikos ir politikos mokslus, jis pakeitė septynias gyvenamąsias vietas. Vieni nuomotojai kauniečiui buvo malonūs ir draugiški, kiti – amžinai viskuo nepatenkinti. Pavyzdžiui, vieno buto savininkė nuolat lankydavosi bute, kai Jono ten nebūdavo. Moteris perstumdydavo baldus ir perdėliodavo dalį daiktų. Dar kiti nuomotojai sugalvojo butą parduoti ir apie tai Joną informavo likus kone parai, kai reikėjo išsikraustyti.
Todėl baigęs studijas ir sėkmingai įsidarbinęs bendrovėje „Maxima LT“, vaikinas vis dažniau pasvarstydavo apie nuosavą būstą. O kai butų nuomos kainos gerokai šoktelėjo (už tvarkingą, saugiame sostinės rajone esantį būstą imta prašyti daugiau nei 1000 litų per mėnesį) kaunietis galutinai apsisprendė imti paskolą ir pirkti Vilniuje butą.
Nusivylė po pirmo apsilankymo banke
„Nutariau apkeliauti visus bankus, kad išsirinkčiau tą, kuris pasiūlys geriausias sąlygas. Buvau įsitikinęs, kad viskas eisis sklandžiai ir paprastai. Mat turėjau 15 proc. pradinį įnašą ir pusės metų darbo stažą “, – prisimena Jonas.
Tačiau sklandžiai nepavyko. Jau po pirmojo vizito į banką jis pasijuto kaip po šalto dušo.
Pokalbis su banko vadybininku truko mažiau nei dešimt minučių. Jonui buvo paaiškinta, jog jis labai jaunas, jo atlyginimas – labai nedidelis, tad bankas gali paskolinti vos keliasdešimt tūkstančių litų. Už tokią sumą Vilniuje jokio padoraus buto nerasi.
Nesėkminga pradžia Joną kiek nuvylė, tačiau po savaitės jis kreipėsi į kitą banką, kurį jam rekomendavo bičiuliai.
Jonas tikėjosi pasiskolinti bent 150 000 litų.
Tiek negavo, nes jo algos vidurkis svyravo dėl įvairių priežasčių: ligos, atostogų, laisvų dienų, trumpesnio mėnesio. Tačiau to banko darbuotojai maloniai pasiūlė palaukti pusmetį, kol darbo užmokesčio vidurkis bus pastovus.
Praėjus sutartam laikotarpiui – šių metų žiemą – Jonas grįžo į tą patį banką. Atlyginimo vidurkis buvo pakankamas paskolai gauti. Tačiau šiek tiek padidėjus būsto kainoms Vilniuje, Jonas apskaičiavo, jog norimo dviejų kambarių būsto naujos statybos name negalės įsigyti – neužteks pinigų.
Dviejų kambarių butų kaina naujuose namuose tuomet siekė apie 250 000 litų.
Pasisekė ketvirtame banke
J.Ožekauskas užsuko į dar vieną banką, ten išgirdo tą patį: paskola gali būti suteikta, tačiau jo norimam būstui lėšų vis tiek nepakaks.
Su artimųjų pagalba surinkęs kiek didesnį pradinį paskolos įnašą, kaunietis pravėrė jau ketvirto banko duris. Pagaliau! Jam buvo pasiūlytos geros sąlygos – paskola gauta.
Prasidėjo buto žvalgytuvės. „Težinojau, kad noriu dviejų kambarių buto naujame name, o kur ir kaip jį išsirinkti, neišmaniau“ – sakė J. Ožekauskas.
Tad bendraamžiams, norintiems įsigyti būstą, jis pataria nedvejojant kreiptis į brokerį. Nekilnojamojo turto specialistas išmano ne tik kaip tvarkyti dokumentus, bet ir pataria, kuris mikrorajonas patikimas ir saugus, kuriame patogus susisiekimas. Taip pat jie turi nemažai informacijos apie daugumą naujų nekilnojamojo turto objektų. Pavyzdžiui, ar namą statė patikimas rangovas, kokios vidutinės komunalinės išlaidos, ar geri atsiliepimai apie kvartalą. Kai Jonui patiko tvarkingas ir gražiai įrengtas dviejų kambarių butas Lazdynėlių rajone, brokeris tuoj jį atkalbėjo – netoliese bus statoma atliekų deginimo gamykla ir niekas negarantuoja, kad gyvenamuosius namus aplenks nemalonus atliekų kvapas.
Pačiam įsirengti pigiau
Prieš galutinį sprendimą pirkti butą Jonas siūlo jame apsilankyti mažiausiai tris kartus, nes ne iškart pastebi įvairias smulkmenas: kokios kokybės medžiagos naudotos apdailai ir panašiai.
J.Ožekauskas apskaičiavo, kad pigiau rinktis neįrengtą būstą arba be baldų. Pačiam ir pagal savo skonį butą įrengti įmanoma pigiau.
„Aplankiau šešis butus skirtingose Vilniaus vietose ir pastebėjau, jog visiškai įrengtų ir tuščių, tik su virtuvės ir vonios apdaila būtų kainos skiriasi apie 30 tūkstančių litų. Tiek šeimos nariai, tiek draugai, skeptiškai vertino mano išsirinktą butą be baldų. Bet esu patenkintas savo sprendimu, nes pirkdamas tuščią butą sutaupiau“, – teigė vaikinas.
Įsirengiant butą, daugybę remonto darbų jis atliko pats.
Pataria apsvarstyti visas smulkmenas
Pašnekovas tikina, jog renkantis būstą svarbiausia turėti omenyje, jog būstas yra ilgalaikis pirkinys, tad nereikia prisirišti prie dabartinių gyvenimo sąlygų. Nereikėtų rinktis buto ar namo tik todėl, kad jis yra šalia dabartinės darbovietės, nes gali būti, jog ją pakeisite po metų ar dvejų, taip pat apsvarstyti, ar tikrai norite būsto centre ar senamiestyje, galbūt miesto šurmulys ir triukšmas laikui bėgant pradės jus erzinti.
Renkantis banką, taip pat yra svarbu žinoti, ko nori. Pasak Jono, vieni bankai siūlo ilgesnį paskolos terminą, tuomet gauni didesnę sumą, tačiau tenka mokėti didesnes palūkanas.
Kiti siūlo trumpesnį paskolos terminą, duoda mažesnę sumą ir vilioja pigesniu skolinimusi. Svarbiausia išsirinkti geriausią variantą sau, viską gerai apsvarstyti, pasverti ir apskaičiuoti.
Šiandien prisiminęs savo vizitus į bankus vaikinas tik stebisi, kodėl bankų tarnautojai taip nepatikliai bendravo su juo ir stebėjosi jo amžiui, be to, jiems atrodė drąsu finansiškai įsipareigoti net keturiems dešimtmečiams.
Už kiek šiandien galima pasiskolinti bankuose?
Lietuvos departamento statistikos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Vilniuje paskutinį 2013 metų ketvirtį buvo 2060 Lt. Pasinaudoję šia suma aplankėme Lietuvos bankų internetines skaičiuokles parodė preliminarias būsto paskolų sumas ir vidutines įmokas kas mėnesį.
Jei turite tokį užmokesčio vidurkį:
Bako „Swedbank“ internetinė skaičiuoklė parodė, jei imama būsto paskola keturiasdešimčiai metų, apytikrė paskolos suma būtų 170 772 Lt, grąžinant anuiteto būdu, mėnesinė įmoka bankui siektų 561 Lt, o linijiniu būdu – 709 Lt. Paskolą imant tame pačiame banke, tačiau dvidešimčiai metų, siūlomos paskolos sumos sumažėja.
Pasinaudojus SEB banko skaičiuokle, būsto kreditas keturiasdešimčiai metų siekia 165 746 Lt, kas mėnesinė įmoka siektų 524 Lt atsiskaitant anuiteto būdu, tuo tarpu įmokas mokant linijiniu būdu, kreditas išduodamas apytikriai 130 105 Lt sumai, o mėnesinė įmoka siekia 515 Lt. Skolinantis būsto paskolą trumpesniam laikotarpiui, sąlygos keičiasi.
Užsukus į DNB internetinę būsto paskolų skaičiuoklę, siūloma suma trisdešimt penkiems metams, anuiteto atsiskaitymo būdu siekia apie 200 000 Lt, o mėnesinė įmoka – 694 Lt. Renkantis linijinį grąžinimo būdą mėnesinė kredito įmoka siekia 860 Lt.
Remiantis „Danske“ banko internetinės skaičiuoklės duomenimis, imant būsto paskolą trisdešimčiai metų, apytikrė siūloma kredito suma siekia 148 719 Lt, o mėnesinė įmoka – 571 Lt.
Pasak „Swedbank“ privačių klientų skolinimo skyriaus vadovo Tomo Puliko, Baltijos šalyse būstui dažniausia skolinasi 26 – 35 metų amžiaus gyventojai. Lietuvoje tai 27-28 m. amžiaus gyventojai, Estijoje 27 metų, o Latvijoje – vidutiniškai 30 metų amžiaus gyventojai. 22-25 metų amžiaus gyventojai aktyvumu skolinantis būstui išsiskiria tik Lietuvoje – ši amžiaus grupė sudaro 14 proc., Latvijoje ir Estijoje tokio amžiaus jaunimas apie paskolas galvoja mažiau ir nėra linkę skolintis būstui.
