Įsiplieskusi ugnis akimirksniu namą gali paversti degančiu fakelu. Kaip ir gaisras, kilęs viename daugiabučio bute, per keletą minučių gali išsliuogti pro langą ir sienomis nuslinkti iki kitų butų. Kaip greitai? Tai priklauso ir nuo fasadui apšiltinti panaudotų statybinių medžiagų.
Neseniai Nemenčinėje į vieno aukšto daugiabutį įsisukęs gaisras suniokojo jame gyvenančių žmonių turtą. Tačiau ne kiekvienam pridarė vienodos žalos. Ugnis iš pastato centre esančio buto įsliuogė į palėpę. Ir joje ėmė laižyti viską, kas ten buvo sukrauta. Prasigraužusi žemyn pro medines perdangas, ėmė šeimininkauti ir žmonių butuose.
„Buvome ką tik pasidarę remontą, - tuo metu, pasakodama apie nelaimę, ašaras sunkiai tramdė viena iš namo gyventojų. - Tačiau mums daugiau bėdos pridarė ne pati ugnis, bet vanduo, liejamas gesinant gaisrą“.
Pasak moters, remontuodami butą jie apšiltino lubas, - ant jų paklojo storą akmens vatos sluoksnį. Ugnis pro jį neprasiskverbė, bet butą, ta ir jame esančius daiktus užliejo gaisrininkų pilamas vanduo.
Reikia degumo tyrimų
Statybinių medžiagų gamintojai lengvais žingsniais negali perbėgti nei vienos ES valstybės. Lietuva – ne išimtis. Statybinių medžiagų sistemų degumas yra išbandomos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centre (GTC).
Pasak šio centro vadovo kapitono Vytauto Jociaus, ne išimtis – ir pačių lietuvių sukurtos statybinės medžiagos. Vienos naujausių – tai šiaudų skydai, pagaminti iš supresuotų šiaudų, įrėmintų į medienos plaušo plokštes.
Šių skydų gamintojai neaplenkė ir GTC laboratorijos. Joje buvo tiriama, kaip darbuojasi ugnis, įsimetusi į šiaudinę sieną, aptinkuotą iš vidaus ir iš išorės.
„Ši sistema atitiko priešgaisrinės saugos reikalavimus. Tačiau atliekant bandymą buvo pastebėta ir tai, kad po pusvalandžio šiaudai vėl ima smilkti. Todėl išlieka tam tikras pavojus, kad, neišardžius visos sistemos, sutramdyti smilkimą vargu ar pavyktų“, - kalbėjo V.Jocius.
Dar vienas lietuvių kūrinys – plaušinių kanapių blokai. Tačiau jie laboratorijos kol kas nepasiekė. Jų pagamintos dar tik pirmosios partijos, ir priešgaisrinių savybių tyrimų valanda dar neišmušė.
Dėmesys – visuomeniniams pastatams
Individualių namų statytojams keliami ne tokie griežti priešgaisrinės saugos reikalavimai. O ir tuos, kurie egzistuoja, projektuotojai žino mintinai. Pavyzdžiui, jei rūsyje yra įrengtas kieto kuro ar dujų katilas, numatyta, kokio dydžio langas turi būti iškaltas katilinėje.
Katilinę nuo gyvenamųjų patalpų skiriančios durys taip pat turėtų būti priešgaisrinės. Tokios, kurios nelaidžios karščiui, ir per kurias ugnis negali persimesti į kitas patalpas.
„Užtat didžiausias priešgaisrinės saugos dėmesys yra telkiamas administraciniams pastatams, daugiabučiams, parduotuvėms, ligoninėms ir kitiems. Matuojamas kiekvienos juos statant naudojamos sistemos degumas bei dūmingumas, - grindų, sienų, perdangų. Be to, ar statytojai laikosi priešgaisrinės reikalavimų, kontroliuoja ir statybų inspektoriai“, - sakė V.Jocius.
Visa tai ne iš piršto laužta. Mat anaiptol ne tas pat, ar gaisrininkams tenka užgesinti gaisrą vienaaukščiame pastate, ar pasiekti kur nors 20-ame aukšte siautėjančią ugnį.
„Gaisrą“ stebėjo Kroatijoje
Vis dėlto laboratoriniai sistemų degumo bandymai, kurie atliekami Lietuvoje, gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos atliko Zagrebo universiteto Civilinės inžinerijos fakulteto mokslininkai kartu su Kroatijos priešgaisrinės apsaugos asociacija bei tarptautine „Fire Safe Europe“ organizacija.
V.Jocius buvo vienas iš 200 ekspertų, iš ES valstybių suvažiavusių į Kroatiją ir juos stebėjusių. Atliekant bandymus buvo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką gaisrui išplisti daro fasadų šiltinimo sistemose naudojamų medžiagų rūšys.
„Lietuvoje bandymus mes atliekame, tirdami nedidelių mėginių degumą. Tuo tarpu Zagrebe jie prilygo tikram gaisrui, įsimetusiam į natūralaus dydžio – dviaukščiam pastatui prilygstantį maketą“, - sakė V.Jocius.
Buvo tiriamos trijų rūšių tinkuotos sistemos, - fiksuojama degančio paviršiaus temperatūra, gaisro židinio skleidžiamas šilumos srautas, o filmuojant termovizinėmis kameromis stebėta ir tai, kaip kaitra sklinda mėginių paviršiumi.
Kadangi degančiame pastate dažniausiai žmonės žūva ne nuo ugnies, bet apsinuodiję dūmais - nuodingomis medžiagomis, tyrimo metu stebėtas ir degančių fasado sistemų dūmingumas.
Bandymai Zagrebe
Gaisras paprastai išplinta greitai ir per keletą minučių sunaikina tai, kas buvo kurta daugybę metų. Todėl, statant ar atnaujinant pastatus, kuriami įvairūs ugnies barjerai, - fasaduose ar perdangose.
Pasak Zagrebo universiteto Civilinės inžinerijos fakulteto profesorės Dubravkos Bjegović , ypač svarbu, kad patys statybų profesionalai suvoktų, kokią didelę įtaką ugniai įsiplieksti turi fasadų konstrukcijos. Ypač tai aktualu renovuojamiems visuomeninės paskirties ar daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams.
„Moderniuose pastatuose, apartamentuose ir biuruose naudojama daug daugiau degių medžiagų nei bet kada anksčiau. Gaisras per langą gali persimesti iš pastato vidaus į išorinį fasadą vos per kelias minutes“, - sakė D.Bjegovic.
Anot D.Bjegovic, vertinant pastatų priešgaisrinę saugą svarbu kuo geriau perprasti įvairias fasado sistemas ir tobulinti esamų statybinių medžiagų ir elementų bandymo metodus, nes dauguma šių bandymų yra pasenę.
Trys fasado sistemos buvo išbandytos netoli Zagrebo esančioje Stubičkos Slatinos šiluminių matavimų laboratorijoje (angl. „Laboratory for Thermal Measurements“ – LTM).
Joje matavimus atliko Švedijos techninių tyrimų institutas ir Slovėnijos nacionalinis statybos ir civilinės inžinerijos institutas.
Naudojant maketus buvo stebima, kaip ugnis plinta iš vieno aukšto į kitą, kai gaisro židinys yra kambaryje.
Visi trys fasadai atrodė identiški, tačiau skyrėsi vienas jų komponentas – šilumos izoliacija. Ugniai plečiantis tapo akivaizdu, kad fasadai į ją reaguoja skirtingai.
Viename jų buvo panaudota degi šiltinimo medžiaga – poliesterinis putplastis („jūros puta“, kitame – ta pati medžiaga, tačiau langokraščiai buvo izoliuoti akmens vata. Trečiajame buvo sumontuota nedegi šilumos izoliacija - akmens vata.
Atliekant bandymą, visi trys maketai buvo uždegti vienu metu andymo metu mėginys su EPS izoliacija visiškai sudegė, - ugnis pasklido po fasadą praėjus vos 15 minučių nuo gaisro pradžios.
Taip pat išsiskyrė didžiulis kiekis nuodingų juodų dūmų, kilusių užsiliepsnojus medžiagoms.
Antrajame ugnis plito lėčiau – fasadas užsiliepsnojo 10 min. vėliau, nei pirmasis.
3-ame mėginyje ugnis po fasadą neišplito, - akmens vata sulaikė ugnį.
Pečius surėmė gaisrininkai ir mokslininkai
Anot profesorės D.Bjegovic, šiais laikais, montuojant fasadus, ypač dažnai naudojama pigesnė – degi šilumos izoliacija.
„Tai ypač svarbu statant ar atnaujinant viešuosius pastatus, - prekybos centrus, mokyklas, ligonines, globos namus. Iš jų, kilus gaisrui, tenka saugiai ir greitai evakuoti daug žmonių.
Vis dėlto šiuo metu statybos produktų bandymo metodai yra įvairių standartų. Ir tai kelia problemų. Ir ne visada standartizuoti atsparumo ugniai bandymai aprėpia visus svarbius gaisro plitimo parametrus.
Anot tarptautinės organizacijos „Fire Safe Europe“ atstovo Billo Duncano, nors visame pasaulyje gaisrai būna tokie patys, tačiau priešgaisrinės saugos reikalavimai gerokai skiriasi.
Todėl priešgaisrinės saugos taisyklės privalo būti patobulintos ir suvienodintos visoje ES. Jos turi garantuoti, kad statybinės medžiagos atitiktų aukštesnius ir griežčiau kontroliuojamus priešgaisrinės saugos standartus.
