Statytojai neriasi iš kailio: būstai su upeliais ir vyno rūsiais

„Būsto kaina visuomet buvo svarbi ir tokia išlieka, tačiau šiandien tai nebėra pagrindinis argumentas, dėl kurio gyventojai perka vieną ar kitą būstą“, – mano nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės UAB „MG Valda“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.

Šiuo metu Vilniaus mieste dygstančios gyvenvietės būsimus pirkėjus vilioja išskirtiniais architektūriniais, moderniais technologiniais sprendimais, gamtos apsuptimi ir jaukumo pojūčiu. Rūpi bendruomenė ir aplinka

„MG Valda“, plėsdama dar 2011 metais pradėtą formuoti „Antakalnio terasų“ gyvenvietę, šalia Antakalnio pušyno pradeda statyti naują „Pušų terasų“ gyvenvietę, kuri pirkėjams žada jaukią aplinką ir bendruomeniškumo pojūtį.

M.Umbrasas pastebi, kad prieš krizę nemažai rangovų darydavo didelę klaidą, neatkreipdami dėmesio į erdvę aplink gyvenamuosius namus. „Darbų vykdytojai, pastatę daugiabutį, visiškai pamiršdavo jo aplinką, geriausiu atveju pastatydavo kokį suoliuką ar kelias supynes vaikams“, – pasakojo M.Umbrasas.

Jo teigimu, gyventojams labai svarbu, kad erdvė aplink namus būtų pilnai sutvarkyta. Šiam tikslui „MG Valda“ subūrė landšafto specialistų komandą. Gyvenvietėje suprojektuotos poilsio zonos, įrengti treniruokliai, kiemo teritorijoje suformuotas upelis.

„Pušų terasų“ gyvenvietės teritorija bus aptverta bei stebima vaizdo kameromis. „Gyventojams svarbus saugumo ir bendruomeniškumo jausmas“, – tikino M.Umbrasas. Gyventojų bendravimą bus siekiama skatinti įrengiant bendruomenės aikštę – erdvę vidiniame kieme, skirtą vidiniams bendruomenės renginiams, įvairių švenčių paminėjimams. Miško prieglobstį galima rasti ir mieste

Išskirtinio būsto norintys gyventojai toliau kviečiami įsikurti Pavilnių regioniniame parke, kur šiuo metu vykdomas paskutinis projektas – „Rasų namai“.

„Tai labai išskirtinis ir daug nereklamuojamas projektas, tačiau mes matome, kad tokie būstai turi savo klientą“, – teigė CONTESTUS įmonių grupės vadovas Paulius Trimonis. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nori gyventi gamtos apsuptyje, tuo pat metu turėdami priėjimą ir prie visų gyvenimo mieste privalumų.

Pagrindinis „Rasų namų“ išskirtinumas – vieta. „Gyvenvietė apsupta miško, šalia upelis, šimtamečiai ąžuolai“, – sakė P.Trimonis.

Projektas vykdomas Pavilnių regioninio parko teritorijoje, kurioje dar išlikę karo metu pastatyti ginklų sandėliai, taip vadinamieji dzotai, kurie yra projekto neatskiriama dalis ir kuriuose gyventojai turės galimybę įsirengti vyno rūsius, spa zoną, ar kitas savo poreikius atitinkančias patalpas. „Ant dzotų sienų matyti senovinių herbų žymos, todėl buvo nuspręsta rekonstruoti bareljefinius herbus, kurie papuoš kiekvieną įėjimą į istorinius rūsius“ – pasakojo P.Trimonis, – „Tai dalis paveldo, kuris tai pat vilioja pirkėjus“.

„Pastaraisiais metais perkančių būstą mąstymas šiek tiek pasikeitė, dabar didžioji dalis pirkėjų akcentuoja kokybę“ – teigė nekilnojamojo turto įmonės „Eika“ plėtros direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūra.

„Eika“ šiuo metu įgyvendina gyvenamųjų namų projektą Pilaitės rajone, pirkėjams žadėdami ekonomiškus ir modernius technologinius sprendimus. „Naują būstą kuriame visiems pirkėjams, kuriems aktuali kokybiška namų aplinka. Nesame įmonė, kuri vaikosi mažiausios kainos“, – pasakojo M.Žibūra. Jo teigimu, pagrindinis „Eika“ projekto Pilaitėje išskirtinumas – kokybė ir šiluminės pastato savybės. Naujai dygstantys daugiabučiai orientuoti į ekonomiškumo, praktiškumo ir patogumo ieškančius pirkėjus.

Jo teigimu, pirkėjai kasmet tampa vis labiau išprusę: „Apie šildymo sąnaudas klausia kas antras pirkėjas, vis dažniau tenka atsakinėti į klausimus, susijusius su pastato vėdinimo sistemomis, inžineriniais sprendimais, atsinaujinančiais energijos šaltiniais“. Patogumas ir modernumas išlieka svarbu

Kiek paprastesnio, tačiau modernaus ir šiuolaikiško būsto ieškantiems gyventojams siūlomi butai „Ozo namų“ ir „Žvėryno namų“ gyvenvietėse.

Šie butai kuriami orientuojantis į miestiečių, jaunų šeimų poreikius. „Tokie gyventojai planuoja savo ateitį, – teigė AB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, – jie siekia jausti ir miesto ritmą, ir gyventi bei ilsėtis kokybiškai“. Šiam gyventojų segmentui itin svarbi vieta, gera infrastruktūra, suderinta su žaliomis erdvėmis.

A.Avulis pastebi, kad nors vieta ir kaina išlieka aktualūs kriterijai, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir tokiems dalykams kaip energinis efektyvumas, aplinka, saugumas, inovatyvūs sprendimai. „Būsto pirkėjai šiandien yra pakankamai išprusę, o tie, kuriems trūksta kompetencijos, pasitelkia ekspertus, kurie padeda įvertinti būsto kokybę ir pasirinkti geriausią variantą už priimtiną kaimą“, – pasakojo jis.

Pigiausi gyvenamieji namai dygsta miegamuosiuose Vilniaus rajonuose – Pilaitėje, Pašilaičiuose, Justiniškėse, Bajorų rajone. Šiuo metu vidutinė kvadratinio metro kaina naujame bute Pilaitėje ir Pašilaičiuose – apie 4 000 litų. „Galima rasti ir už 3 600 litų, bet tokie pirkimai jau daromi pirkėjo rizika“, – pasakojo nekilnojamojo turto įmonės „Capital Real Estate“ brokeris Andrius Jonaitis.

Jo teigimu, tokias palyginti nedideles kainas lemia didelė naujų butų pasiūla. „Justiniškėse ir Pašilaičiuose šiuo metu naujus gyvenamuosius pastatus stato daug firmų, – pasakojo A.Jonaitis, – pirkėjai turi daug pasirinkimo variantų, todėl kainos mažesnės“.

Daugiausiai pirkėjai pasiruošę mokėti už naujus būstus Vilniaus senamiestyje, čia kvadratinio metro kainos pradedamos skaičiuoti nuo 8 tūkstančių litų, o už geresnio buto kvadratinį metrą gali tekti mokėti ir 10 ar 11 tūkstančių litų. A.Jonaičio teigimu, vidutinė kvadratinio metro senamiestyje kaina – 8,5-9 tūkstančiai litų.

„Butai senamiestyje visuomet turės didelę paklausą, vien dėl savo vietos, miesto dvasios“, – pasakojo A.Jonaitis. Ilgą laiką senamiestyje naujos statybos nevyko, tačiau valstybei leidus čia rengti naujus projektus, susidomėjimas jais didelis. Šiuo metu senamiestyje statomi Vingrių šaltinių, Vingrių namų, Jogailos rezidencijos būstai.

Naujus butus nekilnojamojo turto įmonės siūlo pirkti dar nė neprasidėjus statyboms. Anksčiau to prisibijoję gyventojai šiandien tokiais pasiūlymais naudojasi mieliau.

„2012 metais gyventojai nepasitikėdavo, bijodavo pirkti dar nepastatytus būstus, – pasakojo A.Jonaitis, – jau būdavo pastatyta du trečdaliai pastato, o butų dar niekas nepirkdavo“.

Tiesa, ir šiandien brangesni butai iš anksto perkami nenoriai. A.Jonaičio teigimu, senamiestyje dar nepradėjus statybų rezervuojama apie 5 procentus butų. Miegamuosiuose rajonuose skaičiai kur kas didesni, statyboms neįpusėjus čia dažnai būna rezervuota 30-50 procentų butų.

„Kuo anksčiau perki, tuo didesnė tikimybė mokėti šiandienos kainomis bei išsirinkti patinkančio išplanavimo butą“, – priežastis aiškino A.Jonaitis. Jo teigimu, kai pastatas būna pilnai įrengtas, geriausi butai dažniausiai būna jau rezervuoti, tai skatina gyventojus rezervuoti juos dar statybų pradžioje.