Palangoje daugiau kaip 8 tūkst. kvadratinių metrų ploto „Vyturio“ reabilitacijos centro pastatas, prie kurio priskirtas beveik pustrečio hektaro žemės sklypas, parduodamas už 9 mln. litų.
Šio objekto pirkėjui dovanojami trys vos keli šimtai metrų nuo jūros esantys kotedžai, kurių žemės sklypai siekia 1,2 hektaro, ir 37 arų žemės sklype esanti apie 650 kvadratinių metrų ploto poilsinė „Žilvinėlis“.
Taip galėtų atrodyti Ūkio ministerijai priklausančios Palangos bendrovės „Baltija“ skelbimas apie parduodamą valstybės turtą. Mat, „Lietuvos rytą“ konsultavusių nekilnojamojo turto ekspertų nuomone, 9 mln. litų vertas vien tik „Vyturio“ sanatorijos kompleksas.
Tačiau už tokią pradinę kainą į skolas nugrimzdusi valstybės įmonė vienu kartu parduoda beveik visą turimą turtą, pasilikdama tik viešbutį „Žilvinas“.
Pirkėją žino iš anksto?
Nepriklausomų turto vertintojų bendrovės „Auditas ir konsultacijos“ šį rudenį nustatyta bendra pradinė parduodamų objektų kaina nekilnojamojo turto specialistams sukėlė nuostabą.
Pavyzdžiui, netoli J.Basanavičiaus gatvės, tik 200 metrų nuo jūros, 36 arų sklype esantis beveik 200 kvadratinių metrų ploto kotedžas įvertintas vos 300 tūkst. litų.
Daug abejonių kelia ir sunkiai paaiškinama skuba. Spaudoje šį antradienį paskelbus apie parduodamą turtą, pirkėjų pasiūlymai priimami iki lapkričio 3 dienos ryto – tik keturias darbo dienas.
„Vadinasi, jau yra numatytas pirkėjas, kuriam paruošta nedidelė objektų kaina. Iš karto nusipirkęs visus objektus, jis juos parduos po vieną ir gaus antra tiek“, – taip tokias pardavimo sąlygas įvertino bendrovės „Palangos statyba“ ir „Amberton“ viešbučių tinklo valdybų narys Rimantas Jasiukėnas.
Anot jo, vien trys kotedžai Gedimino gatvėje su erdviais sklypais verti mažiausiai po 2 milijonus litų.
„Suprantama, kad valstybės valdomai įmonei skubiai reikia pinigų. Tačiau tai negali būti priežastis norint kažkam padovanoti valstybės turtą“, – teigė verslininkas.
Kaina kelia nuostabą
Kad parduodama po vieną objektą bendrovė gautų daugiau pinigų, pritarė ir pajūryje veikiančios nekilnojamojo turto paslaugų kompanijos „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas.
„Matyt, kažkas nenori gauti geresnės kainos“, – šypsojosi verslininkas.
Anot jo, Palangoje geroje vietoje parduodamas erdvus 100 kvadratinių metrų butas kainuoja apie milijoną. Todėl nesuprantama, kai 200 kvadratinių metrų namas, stovintis 36 arų sklype prie pat jūros, vertinamas tris kartus mažiau.
Kiek gaus, tiek ir užteks
„Baltijos“ bendrovės valdybos pirmininkas ir ūkio ministro visuomeninis konsultantas Kęstutis Virbickas sakė, kad parduodant visus statinius iš karto buvo norima atsikratyti didelio „Vyturio“ sanatorijos komplekso, kurio renovavimas įmonei kainuotų didelius pinigus.
„Pradinę aukciono kainą nustatė nepriklausomi turto vertintojai. Kita vertus, 9 mln. litų nėra taip mažai. Tiek pinigų užtektų atsiskaityti su 4 mln. litų kreditą davusiu banku ir liktų „Žilvino“ viešbučiui atnaujinti“, – aiškino K.Virbickas. Anot jo, jei ši kaina iš tiesų yra maža, ji išaugs atviro aukciono metu.
Svarbiausia – vieta
Su tokiu ministerijos atstovo vertinimu nenori sutikti nekilnojamojo turto bendrovės „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė: „Palangoje vertinamas ne pats pastatas, o vieta, žemės sklypo dydis ir galimybė jį užstatyti. Tokioje prestižinėje vietoje parduodamų objektų nebėra.
Privatūs pastatai jau turi nuolatinius savo savininkus. „Baltijai“ priklausantys pastatai yra vieninteliai, kurie gali sulaukti pirkėjų.“
Šioje vietoje specialusis paminklosauginis planas leidžia 5 proc. užstatymą – 36 arų žemės sklype galima užstatyti 180 kvadratinių metrų.
Vadinasi, dabar čia stovintį 195 kvadratinių metrų namą per du aukštus bus galima perstatyti į mažiausiai 360 kvadratinių metrų ploto pastatą.
Be to, yra pavyzdžių, kad užstatymo reglamentas kurorte neretai padidėja kelis kartus.
Nesugeba ar nenori?
O.Mackevičienės ir kitų nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, pelningiausias yra „Vyturio“ sanatorijos pastatas.
Jį pavertus poilsio butais, už vieną kvadratinį metrą galima gauti apie 6 tūkst. litų.
Atmetus išlaidas pastato rekonstrukcijai, vien pelno lieka ne mažiau kaip 25 mln. litų.
O kur dar pusketvirto hektaro sklypas, kurį galima užstatyti papildomai?
O.Mackevičienė sakė, kad šiandien brangios valstybinės žemės nuoma yra netgi patrauklesnė už privačią žemę.
„Pavyzdžiui, už Gedimino gatvės kotedžo 36 arų žemės sklypo nuomą per metus reikėtų mokėti apie 9 tūkst. litų. Tačiau sklypą įsigijus už 1,8 mln. litų, vieno procento turto mokestis už jį per metus siektų 18 tūkst. litų“, – skaičiavo verslininkė.
