Neišmanėlių valdininkų klaidų kaina – 100 mln. litų

7 metus trukusios pažeidimų paieškos Šventojoje statomame daugiabučių namų kvartale „Elija“ gali kainuoti apie 100 mln. litų. Tokį ieškinį valstybei ruošia butų negalėję parduoti komplekso užsakovai ir bankrutuojantys rangovai.

Daugiau nuotraukų (1)

Alvydas Ziabkus („Lietuvos rytas“)

Nov 6, 2014, 6:37 AM, atnaujinta Jan 22, 2018, 5:02 AM

Šventosios pakraštyje atsiradęs daugiabučių ir viešbučių kompleksas „Elija“ pastatytas nepažeidžiant įstatymų, o valstybės institucijų išduoti statybos leidimai yra teisėti.

Tokį tašką neskundžiama nutartimi padėjo Vyriausiasis administracinis teismas.

„Vis pagalvoju, kiek per tą laiką valstybė prarado dėl savo darbą blogai išmanančių, bet pasipūtusių valdininkų ir jų klaidingų išvadų įsikibusių prokurorų užsispyrimo.

Per sunkmetį biudžetas negavo pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio už parduotus butus, valstybė neteko įmonės pelno mokesčio, savivaldybei nesumokėtas žemės ir turto mokestis, nebuvo sukurta 200 darbo vietų.

Pagaliau kiek laiko ir lėšų išeikvojo teismai ir bylose dalyvavusios institucijos“, – valstybės praradimus skaičiavo komplekso statybą užsakiusios bendrovės „Baltijos pirkliai“ savininkas 42 metų palangiškis Vaidas Šimaitis.

Valstybė negavo milijono

Jo apskaičiavimu, 2008 metais pabaigus ir pardavus „Elijos“ kompleksą valstybė vien pridėtinės vertės ir pelno mokesčių būtų gavusi apie 40 mln. litų.

Vandens pramogų parkas turėjo būti atidarytas 2010 metais ir būtų iš apyvartos valstybei mokėjęs milijoninius mokesčius.

Per tą laiką, kol statybos buvo sustabdytos, V.Šimaičio įmonė atsidūrė prie bankroto slenksčio.

Statyboms iš bankų paimta per 90 mln. litų paskola su delspinigiais ir palūkanomis išaugo iki 100 mln. litų.

Iš 400 apartamentų buvo spėta parduoti tik 120, nes pirkėjai nuolat buvo gąsdinami, kad daugiaaukščiai pastatai bus griaunami.

Pastatų komplekso išlaikymas 7 metus kasmet kainavo po 1,2 mln. litų. Projekto pradžioje 46 mln. litų pelno laukusi įmonė dabar liko skolinga ne tik bankams, bet ir apie 9 mln. litų rangovams.

Prieš šešerius metus beveik 212 mln. litų deklaravęs ir tuomet turtingiausiu šalies politiku tituluotas Palangos tarybos narys V.Šimaitis dabar gyvena iš samdomo darbuotojo algos, nuomojasi būstą, o jo turtas parduodamas iš varžytynių.

Reikalaus kompensuoti žalą

Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nebelikus abejonių, kad „Baltijos pirklių“ plėtotas projektas nuo pat pradžių buvo teisėtas, V.Šimaitis prakalbo apie patirtų nuostolių kompensavimą.

Dėl sustabdytų statybų ir butų pardavimo vien komplekso išlaikymas kainavo beveik 9 mln. litų. Dar apie 10 mln. litų įmonei pritiksėjo delspinigių ir palūkanų už gautą bankų kreditą.

Įmonė mėgins prisiteisti ir tai, ko negavo, jei pastatyti apartamentai būtų buvę parduoti prieš 6 metus. Prie „Baltijos pirklių“ ieškinio jau nori prisijungti pinigų už padarytus darbus negavę rangovai. Dėl šių nuostolių nemažai jų jau yra bankrutavę.

Neketina tylėti ir nuostolių patyrę butų pirkėjai, kurie už paimtas paskolas mokėjo palūkanas, bet nusipirktu turtu negalėjo naudotis, nes buvo sustabdytos statybos.

„Manau, kad bendra ieškinio suma gali siekti ir 100 mln. litų“, – teigė V.Šimaitis.

Įmonei gresia bankrotas

Po palankiai pasibaigusių teismų „Baltijos pirkliai“ be jokių suvaržymų vėl gali pardavinėti apartamentus, tačiau jų kaina, palyginti su 2008 metais, yra gerokai smuktelėjusi.

Šiuo metu restruktūrizuojama įmonė su banku privalo atsiskaityti iki kitų metų sausio pabaigos. V.Šimaitis netiki, kad per likusius kelis mėnesius įmonė parduos visus butus ir atsiskaitys su bankais.

To nepadarius „Baltijos pirkliams“ vasarį būtų skelbiamas bankrotas.

Statinius reikalavo nugriauti

* Prieš 7 metus sulaukusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų išvados Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą ir paprašė panaikinti esą neteisėtai patvirtintą šio sklypo detalųjį planą bei išduotus statybos leidimus.

* Prokuratūra teigė, kad Šventojoje atsiradusių statinių aukštingumas pažeidžia dar sovietmečiu parengtą Palangos generalinį planą, ir 9 aukštų daugiabučius namus reikalavo nugriauti iki 5 aukštų.

* Patenkinus tokį prašymą būtų tekę griauti viską, kas „Baltijos pirklių“ Šventojoje buvo pastatyta. Kadangi statybos buvo pradėtos teisėtai, valstybei griovimo darbai ir kompensavimas už patirtas išlaidas būtų kainavę apie 320 mln. litų.

* Prokuratūros skundą atmetęs Vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad jei aukšti „Elijos“ pastatai ir trukdo apžvelgti unikalią ir savitą Baltijos jūros pakrantę, panorama vis tiek būtų užgožta statinius nugriovus iki penkto aukšto.

* Teismas suabejojo, ar ieškinį pateikusi prokuratūra iš tiesų gina viešąjį interesą, kuris turi būti derinamas ir su individo interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės.

Statybininkai tapo butų prekeiviais

* Statybos darbai „Elijos“ kvartale nuostolingai baigėsi ir Skuodo bendrovei „Kuršasta“, kuri visame komplekse nutiesė vandentiekio, kanalizacijos tinklus, įrengė ir išasfaltavo gatves, paklojo šaligatvius ir sutvarkė aplinką.

* Iš viso įmonė atliko 13 mln. litų vertės darbų, bet prasidėjus byloms SEB bankas nutraukė projekto finansavimą ir užsakovas „Baltijos pirkliai“ įmonei liko skolingas apie 4 mln. litų.

* Už neapmokėtus darbus „Baltijos pirkliai“ pasiūlė įmonei kompensuoti butais.

* „Galėjome ir nesutikti, bet nusprendėme, kad geriau turėsime butus, nei liksime be lito“, – pasakojo bendrovės valdybos pirmininkas Stanislovas Martinkus.

* Gavusi 12 apartamentų, kurie pagal tuometę rinkos kainą buvo įvertinti 4 mln. litų, statybos bendrovė buvo priversta užsiimti nekilnojamojo turto pardavimu.

* Pardavinėti butus statybininkams sekėsi sunkiai, nes pirkėjai baidėsi turto, kuris gali būti nugriautas.

* „Nuo tuomečio aplinkos ministro Artūro Paulausko laikų kiekvienas ministras jautė pareigą pagrūmoti „Elijai“ ir viešai pagrasinti, kad statiniai bus griaunami“, – teigė S.Martinkus.

* Vargais negalais už gerokai mažesnę kainą skuodiškiams pavyko parduoti 5 butus, patiriant 400 tūkst. litų nuostolį.

* Perpus sumažėjus apartamentų kainoms dar apie pusantro milijono litų nuostolių „Kuršasta“ patirs, jei pavyks parduoti likusius septynis butus, kurių priežiūra per ketverius metus įmonei papildomai kainavo dar 70 tūkst. litų.

* Apie 2 mln. litų nuostolių skaičiuojanti Skuodo įmonė kompensacijos žada reikalauti iš komplekso statybą neteisėtai stabdžiusios valstybės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.