Lietuviai emigrantai dėl būsto užsienyje įveikia kančių kelius

Lietuvoje gauti būsto raktus neretai galima nuomininkui ir nuomotojui vos šnektelėjus. O užsienio lietuviai pasakoja, kokius kryžiaus kelius kartais tenka sukarti, kad galėtum įsikelti į naują butą.

Užsienyje būstų savininkai labai įdėmiai tiria būsimus nuomininkus.<br>123rf nuotr.
Užsienyje būstų savininkai labai įdėmiai tiria būsimus nuomininkus.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė („Lietuvos rytas“)

Nov 12, 2014, 9:36 AM, atnaujinta Jan 21, 2018, 5:34 PM

Kai kuriems emigrantams teko net pateikti kredito istoriją ar sumokėti trijų mėnesių nuompinigių vertės užstatą ir dar suploti už dviejų mėnesių nuomą išsyk.

Kad galėtum įsikurti patinkančiame susirastame būste Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje, tenka ir nemažai dokumentų surinkti, ir pasijusti taip, lyg būsimi šeimininkai apžiūrinėtų pro didinamąjį stiklą.

Mėnesį rinko dokumentus

Dvejus metus Vokietijoje studijuojanti Paulė Sosulinaitė, pagyvenusi bendrabutyje, nusprendė išsinuomoti butą.

„Nebuvo lengva. Kadangi studijuoju, būsto nuomotojui turėjau pateikti tėvų trijų pastarųjų mėnesių atlyginimų išrašą. Be to, mama turėjo laiduoti už mane, kad mokės už būstą tuo atveju, jeigu pati to padaryti nepajėgsiu.

Taip pat vienas svarbiausių dokumentų buvo mano kredito istorija. Pasirašiau sutikimą, kad jie galėtų patikrinti mano kredito istorijos ataskaitą. Be jos būsto Vokietijoje išsinuomoti neįmanoma“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo studentė.

Tuo nuomotojo reikalavimai nesibaigė: merginai teko pildyti dokumentus apie studijas, darbą, nurodyti ankstesnį adresą, prisiėjo apdrausti integruotą virtuvę.

„Viskas truko ilgiau, nei tikėjausi. Visą mėnesį rinkau dokumentus ir siunčiau nuomotojams“, – sakė lietuvė.

Reikalauja įrodyti pajamas

„Kai būsto savininkai sužino, jog aš – lietuvis, sako, kad jie apie mus yra geros nuomonės: esame stropūs, dirbantys“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Darius Tamauskas.

Anot pašnekovo, jei iš brito nuomojiesi prastesnį būstą, gali apsieiti ir be sutarties – nuomos sąlygas pakanka aptarti žodžiu. O keliantis į brangesnį butą teks pateikti pajamas įrodančius dokumentus.

Tačiau lietuviui neteko girdėti, kad nuomotojai kaip garanto prašytų kredito istorijos – jos prireikia tik bankams, kai kreipiamasi paskolos.

Paprastai nuomojantis būstą prašoma sumokėti vieno mėnesio nuompinigius kaip užstatą ir nuomą už mėnesį į priekį. Vis dėlto D.Tamauskui teko iš kelių lietuvių girdėti, kad būsto savininkas užstato negrąžino.

„Gero būsto paieška Londone – loterija. Geri būstai išnuomojami per kelias valandas.

Kad rastum tinkamą variantą, užtrunka ne vieną savaitę“, – sakė D.Tamauskas.

Reikia nemenkos sumos

Įsikurti Danijoje ne taip paprasta kaip Lietuvoje. Orhuso apylinkėse dviejų kambarių butą išsinuomojęs Darius apskaičiavo, kad iš pradžių nuomotojui turėjo pakloti 28 tūkst. kronų (13 tūkst. litų).

„O tai – du minimalūs danų atlyginimai“, – palygino Darius.

Nemenka suma susidarė dėl to, kad danai reikalauja užstatui surinkti trijų mėnesių nuompinigių sumą, taip pat sumokėti nuomą už einamąjį mėnesį ir dar už mėnesį į priekį.

Teko atseikėti ir už būste buvusį kurą.

Sutartimi įsipareigojęs, kad būsi atsakingas už būsto tvarką ir priežiūrą, sumanęs išsikelti šeimininkui apie ketinimus turi pranešti ne vėliau nei prieš du mėnesius. Kitaip neatgausi užstato.

„Jeigu nuomotojas geras, paprastai atgaunama didesnė dalis įmokos. Jei ne, randa prie ko prikibti ir atskaičiuoja didesnę dalį sumos už sugadintą turtą.

Taip pat retai daugiau nei pusę įmokėtos sumos atgauna tas nuomininkas, kuris būste būna išgyvenęs ilgiau nei trejus metus“, – pasakojo Sandra iš Danijos lietuvių bendruomenės „Jylland & Fyn“.

Užtat įsikėlę į naujus namus Danijoje galite būti ramūs – nuomininką gina įstatymai, todėl jo iškraustyti faktiškai neįmanoma. Nebent naujakurys neprižiūrėtų buto, nemokėtų nuomos, būtų triukšmadarys.

Vis dėlto ne visada ir šie argumentai suveikia.

Tuomet už sienos gyvenančiam nuomotojui telieka nuomojamą plotą paversti savo gyvenamuoju – sienoje iškirsti duris į kitą butą.

Jei būstą Danijoje nuomojasi vieniša motina, pusę nuomos kainos padeda sumokėti valstybė. Ir nėra skirtumo, kokia tai suma. O ji Danijoje gali būti ir 25 tūkst. (11,6 tūkst. litų), ir 8 tūkst. kronų (3,7 tūkst. litų).

Prašo mokėti į rankas

Kuo arčiau Lietuvos, tuo panašiau. Kiek Lenkijoje yra tekę nuomotis būstą, Algirdui, pasirašant nuomos sutartį, nė sykio nereikėjo pateikti pajamas įrodančių dokumentų ar kredito istorijos.

Tik prieš gaunant raktus reikia sumokėti užstatą, kurio dydis paprastai prilygsta mėnesio ar dviejų nuompinigiams.

„Nesusidūriau su pasiūlymais nuomotis būstą nesudarant jokios sutarties.

Tik siekiant išvengti su nuoma susijusių mokesčių paprastai sutariama, kad bus atsiskaitoma į rankas“, – pasakojo Lenkijos lietuvis.

Algirdas sako, kad nuo 2011-ųjų Lenkijoje veikia nuomininkus saugantis įstatymas. Pagal jį, jeigu butą išsinuomojo nepilnamečius vaikus auginanti šeima, kuri neturi kito būsto, kilus konfliktui tokius „svečius“ šeimininkui būtų sudėtinga išprašyti, nors jie ir šiurkščiai pažeidinėtų sutarties sąlygas.

Lietuvoje įdėmiai tikrinti neįprasta

Priešingai nei, tarkim, Vokietijoje, Lietuvoje itin retas nuomotojas pasidomi nuomininko kredito istorija. O šis dokumentas, kaip teigia kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė Rasa Maskeliūnienė, leidžia suprasti, ar tariatės su patikimu žmogumi.

Patikrinti kito žmogaus kredito istoriją gali teisiškai suinteresuoti asmenys. Pavyzdžiui, nuomotojas, turintis potencialaus nuomininko prašymą išnuomoti jam būstą. Jei tai patvirtinančių dokumentų nėra, norint patikrinti kito finansinę praeitį reikia gauti jo sutikimą.

„Jau turint ataskaitą prieš savo akis derėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nuomininkas praeityje delsė mokėti įmokas už telefoną, kabelinę televiziją, paskolas ir panašiai. Jeigu asmuo nuolat vėluoja mokėti šių paslaugų teikėjams, tai pirmas požymis, kad jis vėluos mokėti ir būsto nuomą“, – įspėjo R.Maskeliūnienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.