Netipinio mąstymo 33 metų Vytas Poderis savo komanda nuolat randa kam padėti ar ką pagloboti - „Plasta“ ne vienerius metus remia kelis didelius socialinius projektus. O tarp įvairias meno formas mėgstančių įmonės žmonių kau seniai sklandė mintis, kad laikas paremti ir meną. Vienos didžiausių antrinių polietileno žaliavų perdirbimo ir gaminimo įmonėje yra nemažai patalpų, kurios netinka gamybai, o nuomoti jų nesinorėjo dėl nereguliuojamo pašaliečių srauto.
„Tad buvusios sporto salės patalpas skyrėme Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentams tapytojams. Neabejojame, kad tai pati pažangiausia meno mokslo įstaiga Lietuvoje. Tiesa, siūlėme ir kitoms menininkų grupėms ateiti pas mus kurti, tačiau jos nerodė entuziazmo, o toks elgesys, kai žmones nori visko, o nei piršto dėl to nepajudina, man labai erzina“, - neslėpė kone 600 žmonių kolektyvui vadovaujantisV.Poderis.
Su VDA rektoriumi Audriumi Klimu bei dizaino inovacijų centro direktoriumi Mariumi Urbanavičiumi „Plastos“ vadovas greitai rado bendrą kalbą: „ Jei ir kitos Lietuvos organizacijos turėtų daugiau tokių entuziastingų darbuotojų, visi mažiau verktume, kad gyventi Lietuvoje sunku, o džiaugtumėmės kad gyventi čia gera“.
Beje, sovietiniais laikais „Plastoje“ taip pat veikė Vilniaus dailes kombinato tapybos padalinys, iš tų laikų yra išlikęs ne vienas tapytojų darbas, kuris ir šiandien puošia įmonės patalpas.
„Daugelis nustemba mano kabinete išvydę paveikslą, kurioje - „Plasta“ 70-aisiais.
Aš didžiuojuosi įmonės istorija ir tuo, kad gavau galimybę tapti jos dalimi. Norėčiau, kad ir kiti kolegos jaustųsi taip pat, kad džiaugtųsi dirbantys gilią istoriją turinčioje bendrovėje, kuri ne tik nuolat tobulėja versle, bet ir grąžina savo duoklę visuomenei per įvairius socialinius projektus“, – kalbėjo V.Poderis.
Bet juk iš socialinių projektų verslas tikisi ir naudos?
„VDA mes tiesiog leidome naudotis patalpomis. Tiesa sakant, net nesvarstėme, kas mokės už jų šildymą. Kai spūstelėjo šaltukas, VDA pasisiūlė mokėti, tačiau mes nutarėme, kad sumokėsime patys. Norime maksimaliai padėti menininkams“ - sakė direktorius.
Tačiau jis prisipažino, kad vis dėlto venas dalykas jam labai glosto širdį - jis tikinsi, kad „Plastoje“ dirbantys menininkai kažkada taps žymūs ir pripažinti, todėl jam bus labai malonu, kad su komanda galėjo prisidėti prie jų sėkmės ir šlovės.
Darbo reikalais daug po pasaulį keliaujantis V.Poderis kai tik būna vietoje, stengiasi užsukti pabendrauti su tapytojais ir pasisemti iš jų taip dažnai inžinerijai trūkstamos kūrybos.
„Juk kūryba verslą kilsteli į aukštesnį lygį“, - neabejoja pašnekovas.
