Gyvenamąsias statybas kaip patraukliausią sektorių investicijoms šiemet mato tik 19 proc. apklaustųjų. Pernai taip įsitikinusių buvo 54 proc.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius tokį verslo dėmesio perkėlimą į biurus aiškino tuo, kad gyvenamojo būsto pasiūla šiuo metu yra beveik rekordinė, o biurų stinga.
Tarkime, A klasės biurų šiuo metu Vilniuje yra apie 2 proc., B klasės – apie 8 proc.
Didelių plotų biurai – paklausiausi
„Ieškantieji didelių plotų A klasės biuruose turi planuoti metus-dvejus į priekį, kai bus baigtos dabartinės statybos“, – komentavo M.Statulevičius. Tai, kad dominuojanti kryptis yra komercinis NT, rodo, jog neverta pernelyg nerimauti dėl per didelės gyvenamojo būsto pasiūlos.
Pasak M.Statulevičiaus, tai lemia kelios priežastys: vystytojai aiškiai dairosi į kitus sektorius, todėl naujų projektų pasiūla turėtų po truputį mažėti, tuo pačiu augant darbo užmokesčiui ir esant mažoms skolinimosi palūkanoms gyventojai turės papildomą paskatą skolintis.
„Prieš metus priimtas naujasis Teritorijų planavimo įstatymas vystytojams sumažino biurokratinių procedūrų skaičių.
Todėl prieš patvirtinant šią koncepciją buvo delsiama pradėti naujus projektus, nuo pernai skubama jų pasiūlyti, nes nuo kitų metų įsigaliosiantys reikalavimai statyti A klasės būstą statybas dar labiau pabrangins. Kai kurie analitikai skaičiuoja, kad A klasės būstas dėl papildomų vėdinimo, šildymo ir kitų reikalavimų gali brangti 10-15 proc. Vadinasi, dabar pastatyti pigesni būstai gali tapti patrauklesni tiems, kurie pirmenybę teikia kainai“, – kalbėjo LNTPA direktorius.
Investuota daugiau į biurus nei į prekybos centrus
Praėjusiais metais į komercinį turtą Lietuvoje buvo investuota 204 milijonų eurų. Daugiau nei 2014 metais buvo investuota tik 2007 ir 2008 metais (atitinkamai 271 ir 280 mln. Eur). Nuo 2001 metų tai tik trečias kartas, kai investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą suma perkopė 200 mln. eurų sumą.
Tokio dydžio investicijas pritraukusi Lietuva jau antrus metus iš eilės tampa investicijų į komercinį turtą lydere tarp trijų Baltijos valstybių, skelbia didžiausia Baltijos šalyse veikianti NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos kasmetinėje NT konferencijoje, apžvelgdama Baltijos šalių NT rinkos rezultatus 2014 metais. „Ober-Haus“ analitikai skaičiuoja, kad kitose Baltijos valstybėse investicijų apimtys, skirtingai nei Lietuvoje, mažėjo, o ne augo. Estijoje 2014 metais buvo įvykdyta investicinių sandorių už 92 mln. eurų (2013 metais – 122 mln. eurų), t. y. dvigubai mažesnė suma nei Lietuvoje. Praėjusiais metais (beje, kaip ir 2013 metais) Lietuvoje daugiausia investuota į biurų pastatus – net 68 proc. visų investicijų (2013 metais – 60 proc.).
Prekybinėms patalpoms teko 28 proc. visų investicijų (2013 metais – 31 proc.), o tradiciškai mažiausiai paklausiam industriniam turtui – vos 4 proc. investicijų (2013 metais – 9 proc.). Taigi antrus metus iš eilės stebima kiek istorinių rodiklių „neatitinkanti" tendencija, kai biurams tenkančios investicijos gerokai didesnės nei prekybos centrams.
Analizuojant istorinius „Ober-Haus“ investicinių sandorių rinkos duomenis, galima pastebėti, jog istoriškai Lietuvoje net apie 60 proc. visų investicinių sandorių pinigų tenka prekybos patalpoms, o biurų dalis istoriškai sudaro gerokai mažiau – tik apie ketvirtadalį visų investicijų.
Todėl tiek 2013, tiek 2014 metai buvo išskirtiniai, kai investuotos sumos į prekybos patalpas buvo gerokai mažesnės nei į biurus.
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas S.Vagonis svarstė, kad šiais metais bus gan sudėtinga pasiekti pernykštes investicijų apimtis: „Tikėtina, kad kitais metais sandorių imtis Lietuvoje neviršys 150 mln. eurų. Nors mūsų šalis šiemet prisijungė prie eurozonos ir teoriškai tapo dar patrauklesnė užsienio investuotojams, dalį potencialių investuotų gali išgąsdinti pakankamai įtempta geopolitinė situacija mūsų regione.“
Išskirtiniai metai Vilniui
Praėjusieji metai Lietuvos komercinio NT rinkoje buvo įdomūs tuo, kad, kaip niekada anksčiau, šio segmento investicijos buvo nukreiptos į Vilniaus regioną. 2014-aisiais 95 proc. investicijų į komercinį NT kliuvo Vilniui. Anksčiau, tarkime, 2001-2013 m. Vilniaus ir kitų regionų rinka dalindavosi atitinkamai 55 ir 45 proc.
„Šiuo metu perkant komercinį NT Vilnius – patraukliausias. Tuo labiausiai domisi kaimyninių Baltijos ir Skandinavijos valstybių investuotojai“, – kalbėjo S.Vagonis.
Svarbiausia – kaina ir reputacija
Nors analitikai šiemet prognozuoja aukso amžių prestižinės klasės būstui, tačiau daugumai pirkėjų dominuojančiu kriterijumi turėtų būti kaina (92 proc. apklaustųjų rinkosi tokį atsakymą). Pernai 97 proc. atsakiusiųjų pirmenybę teikė vietai ir tik paskui kainai.
Pusė apklausos dalyvių nurodė, kad pirkėjams svarbi vystytojo reputacija ir patirtis. M.Statulevičiaus manymu, šio kriterijaus svarba turėtų tik stiprėti, nes šiuo metu rinkoje didesnę dalį būsto siūlo pirmakarčiai statytojai.
