Kadaise kauniečių gerovės atributu buvę garažai prarado pirmapradę paskirtį.
Groteskiškas pabaisas primenančios metalinių garažų sankaupos po truputį nyksta.
Kuo ateityje virs gelžbetonio garažų masyvai – neaišku. Jų nukelti neįmanoma ne tik fiziškai, bet ir teisiškai.
Trūksta politinės valios?
„Tai miesto randai, sovietinės epochos palikimas. Jie ne tik bjauroja miesto vaizdą, šios vietos jau seniai virtusios vagių ir kontrabandininkų lizdais“, – „Laikinajai sostinei“ sakė architektas Dalius Šarakauskas.
Pasak architekto, spręsti miesto erdves užimančių garažų masyvų likimą valdžios atstovai neskuba. Esą įtakos tam turi gana subtili aplinkybė – nemaža dalis garažų savininkų yra drausmingai balsuojantys žmonės.
„Metalinių ir laikinų, tiesiai ant žemės pastatytų gelžbetoninių garažų tolesnio gyvavimo klausimo iki šiol niekas rimtai nesprendė. Čia tas pat, kas namuose valyti dulkes. Jei to nepadarysi, kurį laiką nieko baisaus nenutiks.
Tačiau ilgainiui jų prisikaups tiek, kad bus neįmanoma gyventi“, – sakė D.Šarakauskas.
Architektas minėjo, jog žemę po metalinių garažų masyvais grąžinus savininkams, šie pasmerkiami ilgam bylinėjimuisi su laikinų statinių nukelti nenorinčiais kauniečiais. Šią naštą turėtų iš dalies prisiimti ir savivaldybė.
Ne visiems teikė džiaugsmo
D.Šarakausko nuomonei pritarė ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Architektūros katedros vedėjas docentas Edmundas Jackus. Didžiulius miesto plotus užimančius garažų masyvus jis pavadino didžiausia kada nors sugalvota nesąmone.
„Vertinant urbanistiniu aspektu, miesto teritorija naudojama labai neracionaliai. Kita vertus, puikiai žinoma, kas vyksta garažuose. Kiek ten daug nelegalios veiklos, kiek nusikaltimų. Kad ir kokiu aspektu pažiūrėsi – tai absoliuti neigiamybė“, – sakė E.Jackus.
Urbanistas ironizavo, jog net ir sovietmečiu, kai automobilis tarsi Šiaurės Korėjoje ar Albanijoje buvo prabangos atributas, garažas ne visada teikė džiaugsmo.
„Vienas mano giminaitis gyvendamas Žaliakalnyje gavo garažą Šiaurės prospekte. Galima įsivaizduoti, koks didelis džiaugsmas jam buvo“, – prisiminė E.Jackus.
Plėtrą lėmė vizijos stoka
Architektas tikino, kad milžiniški garažų masyvai susidarė dėl aiškios miesto plėtros vizijos stokos. Kaunui plečiantis dalis šių statinių atsidūrė tankiai apgyvendintų rajonų apsuptyje.
Paklaustas, kaip reikėtų pertvarkyti garažais užstatytus plotus, E.Jackus sakė, jog čia turėtų aktyviai veikti savivaldybė.
„Tokie milžiniški žemės plotai garažams statyti nebeskiriami jau kelis dešimtmečius. Todėl jų savininkai – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. O jiems priimti sprendimus dėl permainų sunkoka“, – sakė architektas.
Siūlo nušluoti nuo žemės
Savo paskirtį praradusius garažus E.Jackus palygino su senais gyvenamaisiais pastatais, kurių net neapsimoka atnaujinti.
„Reikėtų atlikti kompleksinę pastatų grupės ekspertizę. Statinius, priskirtus atitinkamai energinei klasei, šluoti nuo žemės paviršiaus. Tokiu būdu pavyktų sumažinti ir garažų teritorijas, automobilių saugyklas įrengiant po pastatais ar daugiabučių kiemais“, – svarstė urbanistas.
Norėdama tai padaryti, savivaldybė privalo turėti manevrinį gyvenamojo būsto fondą, kurį panaudotų laikinam apgyvendinimui.
Estetika nepasižyminčiais garažų masyvais aplipę Kauno pakraščiai, greitkelių prieigos.
„Į Kauną dažniausiai patenkama antžeminiu transportu, tad žmonės pamato viską: ir nusidriekusius garažų masyvus, ir neveikiančias gamyklas. Kita vertus, beveik visi pasaulio miestai pakraščiuose turi ne itin gražias teritorijas“, – svarstė E.Jackus.
Galima įrengti komercinių objektų, plotus paversti kuo nors patrauklesniu
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas
„Šios socializmo liekanos dabar jau neturi jokios ateities.
Laikinų statinių, metalinių garažų masyvų po truputį mažėja. Baigiasi valstybinės žemės nuomos sutartys, atkuriama nuosavybė buvusiems savininkams. O jie gali toliau daryti ką nori – reikalauti nukelti garažus ar toliau nuomoti žemę.
Nuosavybė buvusiems savininkams atkurta prie Lazūnų, Elektrėnų ir Pramonės gatvių esantiems, metaliniais garažais užgriozdintiems plotams. Netrukus baigsis valstybinės žemės nuomos sutartis su Aleksote įsikūrusia garažų bendrija.
Visi jau susitaikė su mintimi, kad garažai kokiu nors būdu išnyks.
Šiaurės prospekte, prie vakarinio Kauno aplinkkelio, stūksantys garažų masyvai ateityje evoliucionuos. Jau dabar šioje vietoje veikia nemažai smulkių įmonių.
Buvo apsilankę kelių garažų bendrijų atstovai, domėjosi galimybėmis šią zoną paversti kuo nors vertingesniu. Juk tai strategiškai puiki vieta, šalia aplinkkelis, suprojektuoti papildomi privažiuojamieji keliai. Čia galima įrengti komercinius objektus – bendrajame miesto plane šios erdvės pavadintos mišraus užstatymo teritorija.
Savivaldybė mažai kuo gali prisidėti – šie garažai yra privati kauniečių nuosavybė, kurią gina pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija.“
