Kaip BNS nurodė Vilniaus savivaldybės atstovai, į Kanuose
pirmadienį prasidedančią parodą vyks penki savivaldybės
tarnautojai ir šeši politikai: vicemeras, Lietuvos lenkų rinkimų
akcijos (LLRA) narys Jaroslavas Kaminskis, tarybos nariai Edvardas
Trusevičius (LLRA), nepriklausomoje frakcijoje esantis Kęstutis
Galdikas, „darbietis“ Algimantas Zaremba bei A.Zuoko
bendrapartiečiai – tarybos narys Kęstutis Nėnius bei
administracijos direktorius Valdas Klimantavičius,
„Išlaidos vienam asmeniui sieks apie 500 eurų“, – nurodo
savivaldybė.
Papildomai kainuos parodos stendas, dalyvavimo strategija,
leidiniai ir kitas inventorius bei dalyvių maitinimas. Vilniaus
savivaldybė vasarį pasirašė beveik 50 tūkst. eurų sutartį su
vienintele konkurse dalyvavusia bendrove „The Glue“. Numatoma, kad
bendrovė turės parengti dalyvavimo parodoje strategiją, organizuoti
tris teminius Baltijos šalių renginius ir vieną renginį visiems
MIPIM 2015 dalyviams. Taip pat tiekėjai privalės pasirūpinti 100
vienetų Baltijos šalių nekilnojamojo turto apžvalgos leidinių,
vizitines korteles, 20 aprangos komplektų stendo darbuotojams, USB
laikmenas su informaciją ir kitą reikiamą inventorių. Taip pat
bendrovė turės organizuoti maitinimą dviejuose iš trijų
organizuojamų renginių, iš viso 50-čiai asmenų.
Savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vedėja Raimonda
Pilipavičiūtė BNS atsiųstame atsakyme nurodė, kad šiemet
pirmąkart kuriama bendra Baltijos šalių sostinių rinkodaros ir
investicinio patrauklumo pristatymo strategija.
„Vilniaus, Rygos ir Talino miestai taip pat siekia pritraukti
investicijas ne tik į kiekvieną miestą atskirai, bet ir dirba
kartu, skatindami palankią investicinę aplinką visame Baltijos
šalių regione. Pasauliniu mastu, Baltijos šalys – mažą rinką
turinčios valstybės, tad užsienio investuotojai į jas dažnai
žvelgia kaip į vieną bendrą investiciniam projektui realizuoti
skirtą regioną. Pastebėjome tendenciją, jog investuotojui
pasirinkus vieną iš Baltijos šalių, jis dažnai renkasi plėtrą
kitose Baltijos šalyse“, – nurodė specialistė.
Vis dėlto, kokius konkrečiai projektus ar plėtros galimybes
parodoje pristatys Vilnius, savivaldybės atstovai nedetalizavo, tik
atsiuntė parodos lankstinuką.
„Tikime, kad paroda turi didelės reikšmės investuotojų
pritraukimui, ilgalaikių kontaktų užmezgimui, Lietuvos vardo
garsinimui. (...) Į renginius bus kviečiami politikai, miestų
infrastruktūros planuotojai, potencialūs investuotojai bei galimi
partneriai. Taip pat numatytas ir kontaktų apsikeitimo bei diskusijų
vakaras su Vilniaus miesto delegacija“, – rašoma lankstinuke.
Tuo metu pernai po ketverių metų pertraukos parodoje dalyvavusi
Kauno miesto savivaldybė šiemet to daryti neketina, BNS patvirtino
savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas
Vygintas Grinis.
„Šiaip Kaunas ir nedalyvaudavo kiekvienais metais iš eilės,
tiesiog susikoncentruodavo etapais – kai susikaupdavo daugiau
projektų, tada nuspręsdavo dalyvauti. Tai yra prestižinė paroda,
žinoma ne tik Europoje – ten būna daug veikiančių asmenų ir iš
Azijos, ir iš rytų, iš Amerikos žemyno. Tai yra prestižinė,
brangi paroda – savivaldybės, matyt, pagal galimybes apsisprendžia,
kaip dalyvauti“, – svarstė savivaldybės atstovas.
Dalyvavimas parodoje, jo nuomone, pasiteisina – miestas
įtraukiamas į parodos organizatorių katalogą, per pačią parodą
užmezgama kontaktų su investuotojais. Tačiau iš realių
investicijų rezultatų jis įvardijo tik du projektus, vienas kurių
baigėsi nesėkme.
„Kažkada buvo pirmi atėjimai „Rayanair“ skrydžių
bendrovės į Lietuvą, paskui buvo neįvykęs sandėris su prancūzų
bendrove, kurie norėjo statyti Žalgirio areną, tuomet vadinamus
sporto rūmus. Konkrečių, kad būtų, daugiau negalėčiau
įvardinti, bet besidominčių buvo“, – sakė jis.
Nekilnojamojo turto paroda Kanuose šiemet vyks kovo 10-13
dienomis.