Šiuo metu skaičiuojama, kad projekto vertė gali viršyti 20 mln. eurų. Trečdalį sumos turėtų skirti Kultūros ir Energetikos ministerijos. Kur gauti dar kone 14 mln. eurų, kol kas ieškoma.
Lėšų pritrūkus, teatro likimas pakibtų ant plauko.
„Jei nebus atlikta rekonstrukcija, pastatą teks likviduoti, – įsitikinęs teatro vadovas Ramūnas Kaubrys – apsitvarkėme, kiek galėjome, tačiau tai gelbės tik kelis ateinančius metus.“
Miesto meras Vytautas Grubliauskas teatro vadovą ramino, kad savivaldybė padės rasti lėšų rekonstrukcijos ir plėtros projektui.
„Šis projektas miesto mastu prilygsta SGD terminalo statybai“, – teatro rekonstrukcijos svarbą pabrėžė V.Grubliauskas.
Kad pastatą būtina gelbėti, pritarė ir įmonės „Lietuvos paminklai“ vadovas Vydmantas Drumsta. „Jis tiek morališkai, tiek fiziškai susidėvėjęs. Įranga viena iš seniausių Lietuvoje. Ją eksploatuoti pavojinga“, – tikino rekonstrukcijos ir plėtros projektą administruojančios įmonės vadovas.
Apie tai byloja ir ketvirtadienį teatre įvykusi avarija. Pirmame aukšte esantį teatro sandėliuką užliejo vanduo. „Ko gero, bėgo visą naktį, nes visos skrajutės ir kiti daiktai tiesiog sutižo“, – pasakojo teatro darbuotoja ir rodė krūvas sugadintų brošiūrų.
Svajonė – baigti iki 2020
Pirmiausia ketinama rekonstruoti jau esantį statinį, vėliau planuojami ir du priestatai. Vienas jų – didžiosios salės didinimas – užims dabartinę automobilių stovėjimo aikštelę prie teatro, upės pusėje. Kitas priestatas turėtų iškilti vidiniame teatro kieme. Jis projektuojamas kamerinei salei.
Automobilius žiūrovai galės statyti gatvėse aplink teatrą. Savivaldybės duomenimis, 300 metrų spinduliu yra apie 300 automobilių statymo vietų.
Taip pat svarstoma ateityje rekonstruojant Atgimimo aikštę netoli teatro įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Ji galėtų pasitarnauti ir teatro lankytojų reikmėms.
Numatoma, kad teatro pastate bus rekonstruojama 30 tūkst. kubinių metrų, dar pusę tiek erdvės pristatoma naujos.
„Teatro patalpomis galės naudotis ir miesto visuomenė, jis bus pritaikytas žiūrovams su negalia“, – pasakojo V.Drumsta.
Aukštoji pastato dalis yra saugotina vertybė, įtrauka į kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl pastato griauti ir vietoj jo statyti kito negalima. „Net ir priestato aukštingumas negalės daug keistis“, – tikino teatro vadovas.
Rekonstrukciją planuojama pradėti 2017 metais. R.Kaubrys sakė, kad pirmasis pasirodymas atnaujintame teatre įmanomas per 2020-ųjų Kalėdas.
Per rekonstrukciją teatro veikla persikels į Žvejų rūmus. „Galbūt ir Klaipėdos dramos teatras priims. Gausiau gastroliuosime. Norėdami pasitikrinti ir dabar daug gastroliuojame“, – aiškino R.Kaubrys.