Šiuo metu Lietuvoje renovuojami daugiau kaip 1000 daugiabučių, dėl daugiau kaip 300 namų atnaujinimo vyksta rangos darbų pirkimai, dar 400 daugiabučių atnaujinimui yra gautas finansų įstaigų pritarimas.
Siekis – per metus renovuoti 600-800 namų
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė kalbėdama apie renovacijos tendencijas Lietuvoje, sakė: „Reikia įsivertinti, kiek statybos sektorius yra pajėgus per metus renovuoti objektų ir įvertinti turimas finansines galimybes. Atsižvelgus į šiuos du rodiklius galime planuoti darbų metines apimtis. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, per metus galime renovuoti apie 600-800 namų“.
Viceministrės teigimu, toks renovacijos tempas būtų itin tinkamas, o atsiradus galimybėms, jį reiktų ir didinti.
Į klausimą, ar sumažėjus valstybės paramai renovuojamiems namams, nesumažės ir gyventojų noras dalyvauti renovacijos procese, pašnekovė atsakė: „Žmonės suprato, kad renovacijos esmė yra ne valstybės paramoje ar kelių procentų skirtume, bet naudoje, kurią jie gauna po renovacijos. Kalbame ne tik apie ekonominę naudą, bet ir apie kitus aspektus – socialinės aplinkos pokyčius, komfortą“..
Lietuviams talkina Vokietijos ekspertai
Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta kalbėdamas apie renovacijos prioritetus teigė: „Akivaizdu, jog tol, kol bus tik atnaujinami pavieniai pastatai, kol renovacijos programos neapims kvartalų ar pastatų grupių, renovacija šilumos suvartojimo atžvilgiu nebus tokia efektyvi, kaip kad galėtų būti tuo atveju, kai pastatų atnaujinimas vykdomas kompleksiškai“.
Pasak jo, pasitelkus Vokietijos ekspertų patirtį, šiais metais Lietuvoje pradėtas įgyvendinti demonstracinis kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektas, apimsiantis tris šalies savivaldybes. Projekto metu Šiaulių, Utenos ir Birštono savivaldybių atrinktiems skirtingo tipo kvartalams bus parengtos energinio efektyvumo didinimo programos.
V.Serbenta teigė, kad artimiausiu metu vokiečių ekspertai pradės vertinti atrinktuose kvartaluose esančių pastatų techninę būklę ir inžinerinę infrastruktūrą, vėliau siūlys priemones, užtikrinančias kvartalo energinio efektyvumo didinimą. Gyventojai reikalauja kokybės
„Naujausių apklausų duomenys rodo, kad apie 70 proc. gyventojų pasitiki ir tiki renovacija. Tai rodo, kad žmonės jos nauda įsitikino per praktinius pavyzdžius. Kai kalba politikai, žmonės linkę įtarti, kad gal čia turima kokių nors interesų, bet kai pasikalba kaimynas su kaimynu, palygina skirtumus šildymo sąskaitose, tai didžiausia motyvacija“, – kalbėjo viceministrė.
Nors nuskambėjo ne vienas atvejis, kuomet gyventojai buvo nepatenkinti renovacijos kokybe, prevencinė veikla duoda apčiuopiamų rezultatų.
„Statybininkai pamažu ima suprasti, kad tikrai nebus nuolaidžiaujama ir viskas tikrinama iš esmės. Šiuo metu dviem techniniams prižiūrėtojams yra sustabdytos darbo licenzijos ir dviem rangovams pareikšti įspėjimai“. D.Matonienė teigė sulaukusi iš statybininkų priekaištų, kad kontrolė yra per griežta.
