Lapėse (Kauno r.) gyvenantys žmonės į pamaldas renkasi vietos mokykloje arba Domeikavos bažnyčioje. Taip nutiko dėl to, kad vasario mėnesį nugriuvo greta Lapių bažnyčios esanti tvora ir teritorija tapo pavojinga.
Lapių bažnyčios klebonas tikisi, kad griuvena bus pataisyta ir parapijiečiai sugrįš į maldos namus. Tačiau greta bažnyčios stovinčių klebonijos ir kitų pastatų būklė apgailėtina. Klebonas ir tikintieji priversti naudotis mediniu lauko tualetu, į kurį viena parapijietė net įlūžo.
Kiek kitaip atrodo mieste esančios bažnyčios, jų aplinka ir greta įkurtos klebonijos. Neturtingame Petrašiūnų mikrorajone parapijiečiai džiaugiasi kruopščiai prižiūrima bažnyčios aplinka.
Vilijampolės bažnyčios kunigas taip pat stengiasi pasigerinti sąlygas.
Kauno arkivyskupijos atstovas teigė, kad ne visos parapijos yra vienodo dydžio, todėl ir aukų, iš kurių remontuojamos klebonijos, gaunama nevienodai. Tačiau aktyvūs kunigai gali tikėtis paramos iš pačios Bažnyčios.
Įlūžo tualeto grindys
Lapėse esančioje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje pasijunti lyg patekęs į XVII amžių, kada šie maldos namai ir buvo statyti.
Pati bažnyčia prižiūrima tiek, kiek pajėgia klebonas Robertas Gedvydas Skrinskas. Tačiau greta esantis klebonijos pastatas, medinis garažas su malkų sandėliu, kiti statiniai primena gūdžius laikus.
Parapijiečiai, atėję į bažnyčią ar pas kleboną, turi naudotis suklypusiu mediniu lauko tualetu.
Lapių gyventoja Janė Tamašauskienė šią vasarą apsilankiusi šiame tualete net įlūžo.
„Tvarkiau artimųjų kapus šalia bažnyčios. Prireikė pasinaudoti tualetu. Nemaniau, kad taip gali nutikti – įlūžo tualeto grindys. Gerai, kad nesusižalojau, bet buvo labai nemalonu“, – pasakojo moteris.
Kleboniją rado sukiužusią
Nuo 1995 metų Lapių bažnyčioje tarnaujantis klebonas R.G.Skrinskas teigė, kad už parapijiečių lėšas vis bando tvarkyti bažnyčią ir klebonijos pastatus.
Bažnyčios sienos, grindys, stogas, interjeras, langai, baldai, paveikslai, vargonai buvo restauruoti. Nuklotas žvyro takas, vedantis per kapus į bažnyčią, nes anksčiau palijus jis tapdavo purvyne.
„Tačiau klebonijos pastatas pastatytas daugiau kaip prieš 100 metų. Jį radau apverktinos būklės. Senam statiniui suremontuoti reikia nemažai lėšų“, – teigė klebonas.
Vandenį nešasi iš gatvės
Jis sugebėjo suremontuoti dvi klebonijos verandas, pakeitė senus suklypusius langus. Bandė sutvirtinti klebonijos pamatus, nutiesė lietaus nubėgimo vamzdžius.
„Senas stogas buvo sukiužęs, todėl net griuvo klebonijos lubos. Seną šiferį teko pakeisti skarda. Kadangi gyvenu ne nuosavame, o bažnyčiai priklausančiame pastate, kompensacijos už tai nepavyko gauti“, – skundėsi kunigas.
Klebonas R.G.Skrinskas sakė, kad jaučiasi taip, lyg gyventų XVII amžiuje.
„Skirtumas tik tas, kad yra elektra. Tačiau nei vandentiekio, nei kanalizacijos nėra. Vandenį reikia atsinešti iš už kelių šimtų metrų esančios vandens kolonėlės“, – pasakojo Lapių bažnyčios klebonas.
Laikino tualeto neliko
Kauno miesto bažnyčių ir klebonijų būklė kur kas geresnė.
Vilijampolėje, Panerių gatvėje, esančios Šv. Juozapo bažnyčios pastatas ir jo prieigos gana prižiūrėtos.
„Bažnyčia tvarkoma neblogai, keletą kartų jau šiame amžiuje buvo restauruota. Aplinka taip pat nėra labai apleista. Tik kelios grindinio trinkelės aplūžusios“, – klebono rūpestį savo teritorija gyrė vilijampolietė Audronė Rimantienė.
Kita šios bažnyčios parapijietė Kristina Didžiokienė pastebėjo, kad greta maldos namų anksčiau stovėdavo kilnojamasis tualetas. Dabar jo nebeliko.
„Tačiau tai – ne bėda. Greta veikia laidojimo namai. Į juos galima užeiti nuo 8 valandos ryto iki 22 valandos vakaro“, – sakė moteris.
Stato naują kleboniją
Visai greta Vilijampolės bažnyčios kyla naujas plytinis pastatas. Gyventojai spėliojo, kas jame įsikurs.
Šv. Juozapo bažnyčios klebonas Jonas Bujokas sakė, kad klebonijos iki šiol neturėjo. Todėl Kauno arkivyskupijos vadovybė nusprendė, kad jos greta bažnyčios reikia.
„Ją statome už žmonių aukas. Todėl sunku pasakyti, kada statybos baigsis. Tačiau klebonijos tikrai reikėjo“, – sakė dvasininkas.
Tvarka maloniai stebina
Dar viename neturtingame miesto rajone Petrašiūnuose veikia Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia.
Bažnyčios šventorius aptvertas tvirta tvora. Kiemas ir greta bažnyčios esančios senos nedidelės kapinės prižiūrėtos. Tvarkingas ir greta esantis vienuolyno bei zakristijos, klebonijos pastatas.
Petrašiūnų bažnyčią ir greta jos esančius artimųjų kapus lankiusi Birutė pasakojo, kad atvykusi čia vis nustemba.
„Čia visada tvarkinga. Kiekvieną kartą tai maloniai nudžiugina. Broliai kapucinai moka tvarkytis. Dar ir vargstančius pamaitina čia pat įsteigtoje valgykloje“, – pasakojo moteris.
Turėjo gerą šeimininką
Kaunietė pastebėjo, kad yra tik vienas nepatogumas tvarkant kapus. Iš namų jai reikia atsivežti vandens butelį gėlėms palaistyti.
Bažnyčios ir vienuolyno raštinės darbuotoja sakė, kad moteris per daug kukli. Jei paklaustų, jai broliai ar kiti bažnyčios tarnautojai parodytų, kur bažnyčioje įrengtas parapijiečiams skirtas tualetas ir vandens čiaupas.
Šv. Pranciškaus (Petrašiūnų) bažnyčios klebonas, Kapucinų ordino brolis Tomas Pilchas sakė, kad pastatus ir aplinką tvarko naudodamiesi parapijiečių skirtomis aukomis.
„Prieš mane buvo geras klebonas, sugebėjęs prižiūrėti bažnyčią ir kleboniją. Todėl man, prieš dvejus metus atėjusiam čia dirbti, jo darbus buvo nesunku tęsti. Nors paramos galėtume tikėtis ir prašyti iš Lenkijoje gyvenančių mūsų vienuolių, to dar neprireikė. Petrašiūnų gyventojų aukų kol kas užtenka“, – sakė brolis T.Pilchas.
Arkivyskupijoje veikia paramos kasa
Darius Chmieliauskas
Kauno arkivyskupijos kurijos atstovas
„Mieste ir rajone yra skirtingų dydžių parapijos. Vienose gyvena daugiau ir turtingesnių tikinčiųjų, kitur žmonės nepasiturintys ir jų nedaug.
Kunigai ir bažnyčios gauna skirtingo dydžio aukas, todėl ir lėšų tvarkyti klebonijoms turi nevienodai.
Kauno arkivyskupija ir parapijos yra įsteigusios paramos kasą. Kiekvienos parapijos klebonai, atsižvelgiant į jų parapijų dydį, įneša tam tikrą pinigų sumą.
Šie pinigai skiriami kunigams, kuriems reikia pagalbos susirgus ar ištikus kitai nelaimei. Kita pinigų dalis skiriama klebonijų remontui, kitiems būtiniems su parapijos veikla ir buitimi susijusiems reikalams finansuoti.
Jei kunigas įrodo, kad sprendžiant iškilusias problemas, pavyzdžiui, dėl klebonijos remonto padarė viską, ką galėjo, tačiau jam paramos vis tiek reikia, pinigų jam ir skiriama iš šio specialaus fondo.
Lapių kunigas R.G.Skrinskas tokios paramos taip pat gali tikėtis.
Tačiau ne viską lemia tik pinigai. Nemažai klebonijų ir bažnyčių būklė priklauso ir nuo kiekvieno klebono sugebėjimo šeimininkiškai tvarkytis.“
