Kaip teigė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, naujasis verslo ir administracinis centras turėtų būti aukščiausius architektūrinius standartus atitinkantis kvartalas – išskirtinis dėmesys bus skiriamas viešosioms erdvėms, kuriomis naudosis ir centro darbuotojai, ir miestiečiai.
Išskirtinės žydų kapinės
Sklypo detaliajame plane numatyta, kad pastatai nebus aukštesni nei devynių aukštų, jų bendras plotas sieks 141 tūkst. kvadratinių metrų.
Galioja ir Kultūros paveldo departamento apribojimas pietinėje sklypo dalyje, kurioje – maždaug 1700 kvadratinių metrų senosios žydų kapinės. Jose statyti nieko negalima.
„Tiesiog nuostabu, kad tikslinant vieno sklypo užstatymo galimybes atsižvelgiama ir į visą teritoriją, jos visuomeninę reikšmę, joje esantį istorinį palikimą – žydų kapines ir jau parengtas gretimų sklypų užstatymo vizijas“, – džiaugėsi Vilniaus vyriausiasis architektas Artūras Blotnys.
Viską aprodė planuotojams
Lietuvos architektų sąjunga šią savaitę surengtų kūrybinių dirbtuvių metu pakvietė specialistus panagrinėti galimus planus.
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai trečiadienį buvo atvykę ir prie apleisto „Žalgirio“ stadiono.
Čia A.Avulis pirmiausia atkreipė dėmesį į A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžą, kuria eismas nėra tinkamai sutvarkytas. Tačiau tai, A.Avulio žodžiais, turėtų būti ne architektų, o transporto eismo planuotojų rūpestis.
Apleistas stadionas kėlė niūrias mintis. Architektai ėmė svarstyti: ar pradėjus vieno pastato statybas kitą stadiono dalį palikti tokią, kokia yra dabar? Vis dėlto jie nutarė, kad geriausia nugriauti visas tribūnas, išlyginti džiunglėmis virtusią aikštę ir tik tada imtis statybos darbų.
Sirgalė puoselėja viltį
Architektus stadiono prieigose pasitiko vieniša piketuotoja. Drąsuolė Bielevičiūtė nė už ką neketina sutikti, kad stadionas būtų nugriautas. Ji buvo apsilankiusi ir Architektų sąjungoje, kur kalbino ten sutiktą A.Avulį.
Šis, moters žodžiais, nepasakė nei „taip“, nei „ne“.
D.Bielevičiūtė taip įsikarščiavo, kad rengėjai grasino iškviesią policiją.
Moteris tikino esanti prisiekusi futbolo sirgalė. Už „Žalgirį“ ji serganti nuo 1957-ųjų.
„Sirgaliams ir futbolui „Žalgirio“ stadionas – tas pat kaip Gedimino pilis kiekvienam lietuviui“, – palygino futbolo aistruolė, kuriai ir pačiai yra tekę žaisti stadione.
D.Bielevičiūtė prisimena „Žalgirio“ komandą nuo tų laikų, kai ji žaidė Sovietų Sąjungos čempionate. Kartu su futbolininkais moteris išmaišė sovietinę imperiją.
„Nedaug kas tikėjo, kad „Žalgirio“ komanda atgims. O dabar ji štai kokia stipri. Tai kodėl negalime patikėti, kad ir stadioną dar įmanoma išgelbėti?“ – klausė moteris. Ji aiškino, kad nors piketuoti atėjo viena, ji nėra vieniša.
Taip pat D.Bielevičiūtė siūlė pasirašyti peticiją, kuria raginama negriauti stadiono. Kol kas po ja tėra pusantro šimto parašų.
Siūlė surengti rungtynes
Pasižvalgęs po žolėje skendintį, medeliais ir krūmais apaugusį stadioną A.Avulis kūrybinių dirbtuvių dalyviams pasiūlė palypėti tribūnomis aukštyn, iš kur atsiveria vaizdas į atsarginę, Marakana pramintą aikštę.
„Šioje aikštėje ir man teko futbolą žaisti. Tada mano didžiausia svajonė buvo rungtyniauti centrinėje aikštėje, bet ten žaidė tiktai meistrai“, – prisimena A.Avulis.
Susirinkusieji pusiau juokais pasiūlė A.Avuliui nupjovus aukštą žolę surengti paskutines rungtynes „Žalgirio“ centrinėje aikštėje. „Ne paskutines, o pirmąsias atgimstančiame stadione“, – į pokalbį mėgino įsitraukti vienintelė piketuotoja.
Meistrai dar nesikrausto
Nors „Žalgirio“ stadionas miręs, jo pašonėje automobilių remonto dirbtuvėse verda darbas. Šaltkalvis Igoris negalėjo atsakyti į klausimą, kur kraustysis, kai prasidės statybos.
„Girdėjome apie planus čia statyti pastatus, bet konkrečios datos niekas nenurodė. Kol dar įmanoma, dirbame“, – sakė Igoris.
Jo klientas Juozapas sakė, kad ši vieta – puiki automobilių remonto dirbtuvėms: „Nereikia trenktis į miesto pakraštį. Gaila, jeigu meistrams teks iš čia išsikraustyti.“
Galės įsikurti ir ministerijos, ir viešbučiai
Šiemet „Žalgirio“ stadiono kompleksą iš Šiaulių banko už 40 mln. eurų įsigijusi „Hanner“ grupė planuoja čia investuoti apie 200 mln. eurų.
Apie pusę būsimųjų centro pastatų planuojama skirti valstybinėms institucijoms, pavyzdžiui, ministerijoms, likusią dalį – viešbučiams ir biurams.
Teritorijoje taip pat turėtų būti projektuojamos viešosios erdvės, skirtos centro darbuotojams, lankytojams ir miestiečiams. Planuojama, kad į teritoriją galės įvažiuoti tik aptarnaujantis transportas.
„Žalgirio“ stadiono teritorijoje planuojamos statybos bus didžiausias dabar „Hanner“ plėtojamas projektas.
