Iš viso į šį projektą investuota per 5,5 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų
buvo skirta iš ES fondų. Apie 1,7 mln. eurų finansavo Medicinos bankas.
Kauno architekto Stasio Juškos suprojektuotas ir iš natūralių medžiagų:
akmens, stiklo ir medienos pastatytas lanko formos kompleksas iš šalies
neatrodo didelis, tačiau jame pakanka erdvės didelei vandens pramogų bei
pirčių zonai, kuri užima pirmąjį pastato aukštą ir kiemą.
Antrąjį pastato aukštą užima sveikatingumo ir grožio centras su
konferencijų sale. Trečiajame aukšte įrengti viešbučio numeriai, kurie
svečius pradės priiminėti kiek vėliau.
Komplekso kieme ir viduje esančiuose net 13 įvairaus dydžio ir
paskirties baseinuose bei 5 pirtyse vienu metu gali pramogauti apie 400
žmonių. Dar iki 50 lankytojų gali priimti antrajame komplekso aukšte
įsikūręs sveikatos ir grožio centras.
Lapkričio 7 dieną duris atversiantis SPA „Atostogų parkas“, kuriame
dirbs apie 70 žmonių, šiuo metu yra didžiausias aktyvaus laisvalaikio
leidimo ir vandens pramogų centras Vakarų Lietuvos regione.
Kai kurios čia esančios pramogos bei sveikatinimo procedūros yra
unikalios ir visoje šalyje.

A.Ziabkaus nuotr.

A.Ziabkaus nuotr.
Čia naudojamas iš kilometro gylio gręžinio išgaunamas 33–35 laipsnių
temperatūros stiprios mineralizacijos geoterminis vanduo. Jo yra
pripildytas atskiras baseinas ir sveikatinimo procedūrų vonios.

A.Ziabkaus nuotr.
Purvo vonioms ir aplikacijoms iš Riauškos ežero (Šilalės r.) dugno
kasamas organinės kilmės dumblas – sapropelis.
Vienas baseinas su masažinėmis vandens srovėmis skirtas vandens
treniruokliams, kurie minami po vandeniu. Originali ir mankšta
baseine stovint ant vandens paviršiuje plūduriuojančių banglenčių.
Labiausiai komplekso lankytojai domisi galimybe čia paplaukioti 25 metrų
ilgio 4 takelių baseine. Tokio ilgio net ir plaukimo varžyboms
tinkančio baseino kol kas nėra nei Palangoje, nei aplinkiniuose
rajonuose.

A.Ziabkaus nuotr.
Vakarais didžiajame baseine numatyta organizuoti diskotekas – šokius
vandenyje.
„Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša didžiuojasi pirčių zonoje
įrengta senovine lietuviška pirtimi, kurioje garą gamina didelėje
krosnyje degančiomis malkomis įkaitinti akmenys, ant kurių pilamas
vanduo.
Garas į pirtį veržiasi pro pravertas krosnies dureles, o jo srautą
viduje pirtininkas sklaido įvairių žolelių aromatus skleidžiančiomis
vantomis.
Prie pirčių zonos viena salė yra skirta priepirčiui, kuriame prie alaus
bokalo ir užkandžių gali susėsti apie 80 žmonių.
Sveikatingumo ir grožio centre veiks soliariumai, bus teikiamos
kosmetologų, kirpėjų, masažuotojų paslaugos, vyks įvairių rūšių
sveikatinimo mankštos. Komplekso lankytojams paruoštos perlinės,
povandeninio masažo vonios, druskų kambarys.
Čia konsultacijas teiks reabilitacijos, psichologijos ir kineziterapijos
specialistai.
Iki 3 valandų trunkančios pramogos suaugusiajam kainuos nepigiai – 22
eurus. Tačiau baseine ar pirtyje vos vieną valandą sugaišti
ketinantiems lankytojams įėjimas į vandens pramogų zoną kainuos 10 eurų.
Už dvi valandas vandens pramogų zonoje suaugusiajam teks sumokėti 18 eurų.
Vaikams nuo 3 iki 16 metų vandens ir pirčių pramogos yra daugiau nei
perpus pigesnės.
Už sveikatinimo ir grožio paslaugas bei procedūras, kurios kainuoja nuo
10 eurų, bus mokama atskirai.
Dažniau į „Atostogų parką“ užsuksiantiems lankytojams ateityje
kompleksas ruošiasi pasiūlyti įvairių nuolaidų, kurios bus taikomos ir
sveikatingumo bei grožio centro paslaugoms bei procedūroms.
Anot komplekso vadovo R.Jovaišos, „Atostogų parkas“ yra išskirtinis tuo,
kad visa vandens pramogų, SPA paslaugų, sveikatinimo procedūrų įvairovė
yra sukoncentruota po vienu stogu.
Komplekso teritorijoje, kurios plotas siekia 6,3 hektaro, beržyne
pastatytuose rąstiniuose poilsio nameliuose nuo praėjusios vasaros
pradėjo veikti kompleksui priklausantis viešbutis „Mėguva Resort Hotel“.
Beveik 40 pastatų komplekse yra 34 keturviečiai numeriai per du aukštus
ir 17 vieno aukšto dviviečių numerių. Dar keturiose erdvesnėse
senovinėse trobose grupėms žmonių įkurta 120 nakvynės vietų.
Komplekse veikia senovės amatų centras, kuriame vakarais svečiai gali ne
tik susipažinti su puodžių, kalvių, duonkepių darbu, bet ir patys
pamėginti pasigaminti suvenyrą ar senovės lietuvių būdu išsikepti
duonos.
˙




