Iki kiek dar įmanoma mažinti patogaus gyvenamojo būsto plotą?

Jie siekia pakeisti tradicinį mąstymą apie gyvenamąją erdvę ir įrodyti, kad mažesnis gyvenamasis plotas  nereiškia sumažėjusios gyvenimo kokybės.

Paspaudus mygtuką, lova nusileidžia iš viršaus, pietų stalas išnyra iš grindų, o iš lubų išvyniojamas projektoriaus ekranas.

Taip atrodo kompaktiško buto „YO! Home“ projektas. Gyvenamasis plotas (su nedideliu balkonu) –  39 kvadratiniai metrai gali pavirsti keturiomis skirtingomis erdvėmis, pasinaudojus būste paslėptomis nišomis.

Šio būsto kūrėjas britas Simonas Woodroffe'as miniatiūrinio buto idėją nusižiūrėjo  iš teatro, kur pasitelkus mechanizmus per kelias sekundes galima visiškai pakeisti scenos dekoracijas.

„Tai  žmonių kokybiško gyvenimo būdo  šuolis, teigė  S.Woodroffe'as, pats gyvenantis ant Temzės plaukiojančiame name – baržoje.

Specialistų paskaičiavimais, iki 2050 metų net 66 procentai Žemės planetos žmonių gyvens miestuose. Kitais žodžiais tariant, miestiečių  skaičius  padidės dar 2,5 milijardais. 

Didžiuosiuose pasaulio miestuose – Londone, Niujorke, Honkonge jau dabar labai trūksta būsto, o kvadratinis gyvenamojo ploto metras vis brangsta.

Vakarai ir Rytai

Tradiciniame japonų viešbutyje kambarinė svečiams nakčiai ištiesia miegamąjį kilimą – tatamį, o rytą jį suvynioja. Pusryčius ir pietus patiekia tame pačiame kambaryje.

„YO! Home“ projekte pritaikytas toks pats Rytų šalims būdingas principas: baldai laikomi patogiu kilnoti, o ne nuolatiniu interjero elementu.

„Paspausti mygtuką ir palaukti 10 sekundžių kol nusileis lova – tai nė kiek nesudėtingiau nei nueiti į kitą kambarį ar kitą aukštą. Reikia tiesiog įprasti prie kito gyvenimo stiliaus“, – savo vykdomasis „YO! Home“ projekto direktorius Jackas Spurrieras.

Jo nuomone, vieno kambario vakarietiško stiliaus studija, į kurią įspraustas didžiausias kiekis baldų ir daiktų, tiesiog nepatogi: „Kur atsisėsti – ant sofos ar lovos?“

Vienas šio galvosūkio sprendimo būdų – įsigyti sudedamąją spyruoklinę lovą, kuri, ją sutvarkius, pakeliama vertikaliai prie sienos.

O gal mažas būstas – tik  architektūros mados klyksmas? Anaiptol. Ši koncepcija – tai bandymas naujam gyvenimui įkvėpti miegamuosius miestų rajonus.

Mažų būstų statyba užsiimančios Londono kompanijos „Pocket“ įkūrėjo ir finansinio direktoriaus Paulo Hubbardo nuomone, šiuolaikinės technologijos leidžia atsisakyti vis daugiau daiktų, kuriems anksčiau buvo skiriama didelė reikšmė, pavyzdžiui, knygų ir kompaktinių diskų.

Miniatiūrinius būstus jis laiko savotišku ginklu prieš miestuose įsikūrusius getus ir pavojingą rajonų padalijimą į turtingųjų ir vargingųjų.

Didmiesčių valdžios ir miestų planavimo teoretikai taip pat atkreipė dėmesį į mažus butus. Praėjusiais metais Los Andželo meras paragino mieste iki 2021-ųjų pastatyti 100 tūkstančių naujų būstų.

Šiuo kvietimu susidomėję Kalifornijos universiteto tiriamojo centro „CityLAB“ specialistai sukūrė „Backyard Bi(h)OME“ projektą: miniatiūrinį 46 kvadratinių metrų būstą, pagamintą iš plastiko ir plieno.

Jį galima pastatyti užpakaliniame savo namo kieme, nuomoti ar apgyvendinti giminaičius, kas teoriškai pagelbėtų įveikiant nekilnojamojo turto deficitą.

Niujorkas žengė dar toliau: 2012-aisiais tuometis miesto meras Michaelas Bloombergas surengė iš miniatiūrinių butų sudaryto pirmojo Manhatano namo architektūrinį konkursą.

Nugalėjo architektų biuro „nARCHITECTS“ parengtas projektas „My Micro NY“. Į eilę šiems naujiems būstams įsigyti jau įsirašę 55 pirkėjai.

Vienas projekto sprendimų: aukštos, lofto stiliaus lubos ir dideli langai, kurie 23-34 kvadratinių metrų butui suteikia erdvės ir šviesos pojūtį.

Dizainerių sumanymu, miniatiūriniai butai išdėstyti statinyje su keturiais „lieknais“ bokštais, kuris gražiai įsilieja į daugiaukščio miesto gamtovaizdį.

„My Micro NY“ kūrėjai savo projektą vadina „bendrija“, kuri turi treniruoklių salę, didžiulę atvirą terasą, iš kurios atsiveria vaizdas į 102 aukštų dangoraižį „Empire State Building“, ir bendrą svetainę su televizoriumi.

Kiekvieno gyventojo rūsyje yra nemokama erdvė daiktams saugoti.

„My Micro NY“ projekto, kaip ir dauguma miniatiūrinių būstų, kuriami gamyklose blokais, kurie į reikiamą vietą atvežami sunkvežmiais ir surenkami kaip Lego.

Toks gyvenamasis būstas mažiau kenksmingas ekologijai nei tradicinė plytų ar gelžbetonio statyba: jį pigiau gabenti ir surinkti, o surinkus, gatavus miniatiūrinius butus lengviau šildyti ar atvėsinti kondicionieriumi.

Bet esama ir atitinkamų sudėtingumų, pavyzdžiui, ventiliacija: kaip pašalinti gaminamo valgio kvapus? Arba kalbant apie „YO! Home“ projektą: kaip išskirti po lova pakankamai vietos, kad iš po jos galėtų išlįsti žmogus, atsitiktinai ten atsidūręs ją nuleidžiant?

S.Woodroffe'as pripažįsta, kad miniatiūrinis butas priimtinas ne visiems.

„Jei surinkote įspūdingą kiekį susegtų senų žurnalų komplektų ir norite, kad jie gulėtų namuose krūvelėmis, tuomet geriau pasiieškoti kito buto“, -- sako S.Woodroffe'as.

Bet „YO! Home“ projektas susilaukia dėmesio įvairiuose pasaulio kampeliuose -- nuo San Francisko iki Helsinkio.

Parengė Ona Kacėnaitė