– Jau po mėnesio Lietuvoje įsigalios reikalavimas statyti tik A energinio naudingumo klasės pastatus. Ar pasiruošęs tokioms permainoms statybų sektorius?
Tai yra dalis ilgalaikio pastatų energinio efektyvumo didinimo proceso, kuris Lietuvoje prasidėjo 2006 metais ir turėtų baigtis 2020 metais, kai įsigalios reikalavimas statyti A++ pastatus.
Taigi, pastatų energinio naudingumo reikalavimai Lietuvoje didinami laipsniškai, etapais, leidžiant rinkai pasiruošti, pasirengti prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Mano nuomone toks laipsniškas pastatų energinis efektyvinimas yra racionalesnis ir praktiškesnis už drastišką pastatų energinio naudingumo sugriežtinimą nuo 2020 metų.
- Kokia praktika yra kitose ES šalyse, kaip jos ruošiasi tam?
Kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui Belgija, leidžia priimti naudojimui nustatytų energinio naudingumo reikalavimų netenkinančius pastatus, tačiau statytojas turi mokėti baudą į specialų fondą, kuris vėliau naudojamas energinio efektyvumo skatinimui. Baudos dydis priklauso nuo to, kiek statinio naudingumas mažesnis už privalomą lygį. Dažnai tai apie 20 tūkst. eurų, bet pasitaiko ir 200 tūkst. eurų.
Kai kuriose Europos šalyse pastatų energinio naudingumo reikalavimai kol kas nėra didinami. Tačiau kai ateis laikas, numatytas ES direktyvose, įsigalios maksimalūs energinio naudingumo parametrai. Tai gali sukelti šoką tose šalyse tiek vartotojams, tiek ir statytojams. Nors tos šalys gan sėkmingai taiko daug kitų, nei teisės aktų reikalavimai statinių efektyvumo priemonių – finansinių, visuomenės sąmoningumo didinimo, vartotojų švietimo ir kitų.
Reikia prisiminti, kad tokios priemonės pradėtos taikyti gerokai anksčiau, nei Lietuva rimtai susirūpino energijos taupymu pastatuose, o juk pastatai sunaudoja daugiausiai energijos, kur kas daugiau nei transportas ar pramonė.
- Kas konkrečiai keisis statytojams?
Pokyčiai gali būti labai skirtingi priklausomai to, kokius pastatus šiandien statytojai yra įpratę statyti.
Statytojams, kurie stato pastatus B klasės „viršuje“ iš esmės niekas nesikeis. Tokie statytojai tik truputį pagerins sienų, stogų, grindų, langų šilumines savybes ir apsvarstys tobulesnės ventiliacinės sistemos naudojimo poreikį bei kaštus.
Statytojai, kurie stato C klasės arba B klasės reikalavimus vos ne vos tenkinančius pastatus, turės atlikti daugiau namų darbų. Pakeisti požiūrį bus sunkiausia, bet tą daryti yra būtina. Reikia apsvarstyti komandos galimybes – projektuotojų, tiekėjų ir proceso valdytojų.
Būtent nuo paskutinės grandies priklauso sandarumas, o ne nuo brangių naudojamų technologijų. Taip, reikės daugiau šiluminės izoliacijos, geresnių langų ir durų, efektyvesnių sandūrų sprendimų. Dažnai tai jau tapo norma rinkoje, gal dėl to senesni, vakarykščiai sprendimai ir produktai kainuoja gerokai pigiau, kaip riboto galiojimo produktai prekybos centre.
Statytojai, kurių statomų pastatų sandarumas realybėje netenkina B klasės reikalavimų, 2016 metais turės labai daug nuveikti. B klasės pastatams nustatytas 1,5 n50.N, (1/h) sandarumo reikalavimas, tačiau nėra prievolės atlikti užbaigtų pastatų matavimų. Sandarumą iš esmės vizualiai tikrina techniniai prižiūrėtojai, t.y. visų sandūrų, mazgų, išorinių sienų, langų, durų kokybę.
Minėti statytojai turi persvarstyti savo požiūrį į darbų kokybę ir atskirų darbų derinimą, kas daro pagrindinę įtaką sandarumui. Teks papildomai mokyti ir atnaujinti savo darbininkų (nepamirštant elektrikų, santechnikų, ventiliacijos sistemų montuotojų, langų montuotojų), subrangovų ir statybos vadovų žinias.
Pusės dienos mokymų visiškai pakanka, geriausia parodyti natūroje nesandaraus pastato sandarumo matavimą ir dūmų testą. Gali tekti pakeisti iki šiol naudotus statybos produktus ar net projektuotojus. Žodžiu pirmiausia reikia pasirengti statyti kokybiškus C arba B klasės pastatus. Jau tai gali gerokai pabranginti statybą.
- Ką apie šiuos pasikeitimus kalba statybų sektoriaus atstovai? Kaip jie vertina griežtėjančius reikalavimus pastatų energiniam naudingumui?
Išties nuolat bendraujame su projektuotojais, architektais, statybinių organizacijų atstovais ir statybinių medžiagų bei sistemų tiekėjais. Stebime situaciją, sekame nuotaikas, nuomones. Daugeliu atveju pastatų energinio efektyvinimo procesas yra vertinamas palankiai, suprantama, kad tai neišvengiama ir būtina.
Tai daryti mus įpareigoja ES direktyvos , o jos tokios priimtos siekiant mažinti CO2 išmetimą į atmosferą, ir kiek įmanoma prisidėti prie visuotinio atšilimo priežasčių šalinimo. Yra suskaičiuota, kad net 40 proc. visos suvartojamos energijos suvartojama pastatuose. Tai yra pastatai, mūsų būstai, namai, darbovietės ir kiti pastatai suvartoja energijos daugiau nei transportas.
- Kaip pasiruošę permainoms?
Sakyčiau, kad statybinių medžiagų, statybos produktų tiekėjai, sistemų gamintojai pasiruošę puikiai. Jie turi ir gali pasiūlyti pačius efektyviausius sprendimus ir technologijas. Dauguma statybinių organizacijų, statybos bendrovių taip pat jau įgudusios taikyti tokius sprendimus, kurie leidžia didinti pastatų energinį efektyvumą. Mūsų statybininkams tikrai pakanka ir kompetencijos ir įgūdžių šioje srityje, jiems nėra jokios problemos pastatyti tai, kas suprojektuota. Dažnai girdžiu iš rimtų statybinių organizacijų atstovų pasisakymus, kad profesinės ambicijos neleidžia jiems statyti C klasės pastatų, nors tokius pastatus kol kas statyti leidžiama ir tai yra teisėta.
Rangovai, subrangovai su šypsena kalba apie naujuosius reikalavimus pastatams – gal dar ne visi yra pasirengę skaityti naujai ir dirbti pagal informacinį pastato modelį, bet užtikrinti tvarkingai projekte numatytų sprendinių kokybę nėra problemų. Tiesa, yra teigiančių, kad taip kokybiškai dirbant reikės daugiau laiko, darbai gali šiek tiek brangti.
Tačiau silpnoji grandis vis dar yra projektavimo srityje. Tai – projektuotojai, kurie neturi techninio aprūpinimo. Daugeliui projektuotojų dar trūksta įgūdžių pastatų informacinio modeliavimo, taip vadinamoje BIM, srityje. Ne visi projektuotojai yra perpratę pastatų energinio naudingumo skaičiavimo subtilybes ir specifiką. Mažiesiems projektuotojams šioje vietoje gali būti daugiau sunkumų prisitaikyti prie sugriežtėjusių reikalavimų pastatų energiniam efektyvumui.
- Kas daroma, kad pasitemptume ir sustiprintume kompetencijas projektavimo srityje?
Projektuotojai ir architektai turėtų patys aktyviau domėtis ir kelti savo kvalifikaciją, nes energijos suvartojimo pastatuose mažinimas yra pasaulinė tendencija ir kryptis.
Mes iš iki šiol mažai jiems padėjome. Prisidėsime prie jų sklandesnio prisitaikymo. Štai gruodžio mėnesį rengiame detalius ir išsamius mokymus projektuotojams šia tema. Taip pat yra perdaroma, adaptuojama projektuotojams pastatų energinio efektyvumo skaičiavimo programinė įranga NRG-3.
Padėsime jiems susigaudyti kas ir kaip keičiasi, kaip veikia sistema, kaip atlikti skaičiavimus atskiroms pastato dalims, skirtingų tipų pastatams ir panašiai.
Dar pasakyčiau, kad silpnoji grandis yra ir vartotojai, kurių dauguma neįpratę, nemoka ir nežino, kaip gyventi efektyviuose pastatuose, nežino, kaip pasinaudoti visais privalumas ir daugiau sutaupyti visiškai nemažinant, bet labai dažnai padidinant gyvenimo komfortą. Todėl vartotojai, busto pirkėjai nėra varančioji jėga, verčianti nekilnojamojo turto plėtotojus statyti tik A ir A+ pastatus. Aplinka verčia pastatų naudotojus domėtis. Gera naujiena yra ta, kad čia mokymai paprasti, bet turi būti patrauklūs, paprasti ir trumpalaikiai.
Verslo, gamybos pastatams galioja kiek kitokios tendencijos. Savo tvarumu neįsitikinęs verslas neskuba investuoti į energinį pastatų efektyvumą. Mokymai tokiems vartotojams sudėtingi, reikalauja dėstytojų kompetencijos, gero naujų technologijų žinojimo, juk iš esmės kalbame apie išmanius pastatus ir profesionalų didelių plotų eksploatavimą.
- O kokią nuomonę skelbia mokslininkai, statybinės fizikos specialistai?
Statybinės fizikos specialistai, mokslininkai labai aiškiai išskiria dvi pastatų energinio efektyvinimo kryptis. Reiktų suvokti, kad pastatų energinis efektyvumas, tai ne tik sandarios atitvaros, gerai apšiltintos sienos, stogai, „šiltesni“ langai ar durys. Tam tikrais atvejais pastatas gali būti toks pat nesandarus ir plonasienis kaip iki šiol, jei jis nevartoja energijos iš išorės ir pats visą reikiamą energiją pasigamina arba vartoja tik taip vadinamą „žalią“ energiją.
Pavyzdžiui Ukmergėje, visas miestas 100 proc. naudoja bioenergiją. Tokiame mieste naujos statybos pastatui gauti aukštesnę energinio naudingumo klasę yra kur kas lengviau nei tokiam pat pastatui, stovinčiam kitoje vietoje, kur naudojama energija pagaminta išmetant daug teršalų.
Viena blogybė – nedaug turime mokslininkų ir specialistų, kurie gerai žino, išmano reikalavimus ir technologija arba rinkoje siūlomus statybos produktus, technologijas ir sprendinius. Dauguma mokslininkų nėra tokie lankstūs ir greit persiorientuojantys, kaip rangovai ar statybos produktų gamintojai.
Nepaisant to, mokslininkai vienareikšmiškai palaiko pastatų energinio efektyvumo, energinio naudingumo didinimo programas ir visą šį judėjimą. Jie vienu balsu pritaria A klasės reikalavimų įgyvendinimui. Rinkoje yra ir produktai, ir technologijos, ir darbininkai, ir inžinieriai, tad – kompetencijos pakanka. Mokslininkų kritikos strėlės dažnai krinta į tuos projektuotojus, kurie naudoja per daug stiklo atitvarų ir nesigilina į mazgų detales,
- Trys dalykai, dėl ko mes gyvensime geriau įsikūrę energiškai efektyviuose būstuose?
Jei kalbame apie dabar privalomos B klasės ir nuo 2016 pradedamus statyti A klasės pastatus, skirtumų nedaug. Pagrindinis – 1,3-3 kartus mažesnės išlaidos šildymui. Jau B klasės pastatuose reikia skirti daugiau dėmesio ventiliacijos sistemos projektavimui ir įrengimui. Nostalgija gerai ventiliacijai per uždarytus nesandarius langus ir plazdančioms nuo gaivaus oro užuolaidoms dar dažnai aptinkama pasisakymuose viešoje erdvėje. Tai galėtume lyginti su puikiu jausmu važiuoti karštą vasaros dieną automobiliu atidarytais langais. Geras jausmas, negaliu ginčytis, tačiau kai važiuojame toli ir dar 130 km/h greičiu, tai toks važiavimas, oro srautas, vibracija ir triukšmas vargina. Tuomet, juk mieliau automobilyje naudojame kondicionierių.
Gera ventiliacijos sistema su šilumograža (rekuperacija) pastatuose teikia daug komforto, be triukšmo, be skersvėjo patalpose šviežias oras yra nepriklausomai nuo vėjuotumo lauke. Tai dažnas, bet šiuo metu neprivalomas A klasės pastato atributas.
Naujos kartos energiškai efektyviuose pastatuose vartotojai turės tokį pat kokybinį gyvenamosios aplinkos šuolį, kaip parsėdę nuo sovietinio žiguliuko į vakarietišką vidutinės klasės automobilį vairo stiprintuvu, ABS sistema, klimato kontrolės sistema arba kondicionieriumi, na ir mygtukais langui praverti – nebereiks sukti rankenėlės.
- Ar girdėjote, kad yra nepatenkintų tokiais pokyčiais? Galite įvardinti, kas jie ir kodėl jiems nepriimtinas pastatų energinio naudingumo didinimo procesas?
Yra nepatenkintų. Galėčiau sulyginti su automobilio pirkimu – nemažai yra manančių, kad naują automobilį pirkti brangu, nors garantiniu laikotarpiu nebus jokių remonto išlaidų, tačiau vis daugėja manančių, kad gerai suskaičiavus naujas automobilis užtikrina saugesnes ir mažesnes išlaidas, suteikia daugiau patogumo, taupo laiką. Dauguma projektuotojų, architektų nepatenkinti tokiais pokyčiais.
Jų nuomone skaičiavimo metodai sudėtingi, skaitmeninio pastatų modeliavimo programinė įranga neįprasta ir brangi, paprastų programų nėra, net neaišku, kurios projekto dalies vadovas turėtų rūpintis energiniu efektyvumu, laikas nuo laiko samdomi konsultantai brangūs, mokytis nėra laiko, projektavimui statytojai skiria per mažai pinigų. Nepatenkintieji dažnai projektuoja nežinodami, koks pastato naudingumas bus užtikrintas, tačiau B klasę gauti kažkaip pavykdavo. Taip, yra nemažai objektyvių problemų, tačiau pirmiausia reikia pradėti nuo požiūrio keitimo ir geros komandos suformavimo, kompetencijų pasiskirstymo.
Kartas nuo karto pasigirsta skeptiškų nuomonių dėl pastatų energinio naudingumo. Abejonių, kam to reikia ar to reikia, gal čia tik laikina mada, kokia prasmė, juk šimtus metų gyvenome pagal nusistovėjusias tradicijas pastatytuose pastatuose ir nieko tokio, užaugo ne viena karta žiūrėdama į ant langų šalčio išpieštas gėles. Toks skepsis dažniausiai sklinda iš tokių statybininkų, kurie stato pastatus ne sau, ne užsakovui, pagal konkrečiai suformuluotus reikalavimus, bet pardavimui.
Tai yra tokius pastatus, kuriuos, siekiant didesnio pelno, reikia pastatyti kaip galima pigiau ir parduoti kaip galima brangiau. Vis tik, reiktų pripažinti, kad tokių skeptikų yra mažuma. Statistika, rodo, kad energiškai efektyvesnių pastatų statoma vis daugiau ir jau ne vienerius metus statomi ir A klasės ir A+ klasės ir pasyvūs pastatai, nors statybos techninis reglamentas to net nereikalauja. Statytojai savanoriškai, savo iniciatyva stato Energiškai naudingesnius pastatus, nes supranta tokios statybos naudą.
Šių metų lapkričio viduryje Lietuvoje jau turime 68 sertifikuotus A klasės pastatus, 18 iš jų yra A+ klasės. Kas savaitę registruojama vis daugiau A ir A+ klasės pastatų. Pastaruoju metu jaučiame itin ryškų pagreitį šioje vietoje. Nemažai yra sertifikuotų vienbučių ir dvibučių A ir A+ klasės pastatų. Tai reiškia, kad sau statant būstą nemanoma, kad reikalavimai yra per aukšti, o investicijos pastato energiniam efektyvumui didinti yra prasmingos.
- Ar visiems pastatams vienodai galios griežtesni energinio naudingumo reikalavimai ar yra išimčių, ar yra skirtumų tarp skirtingų tipų pastatų?
Visiems naujai statomiems pastatams, kuriems iki 2016 metų galioja B klasės reikalavimas, galios A klasės reikalavimas. Jokių išimčių nėra, tačiau įsigilinus į reikalavimus, pastatai, kurie suprojektuoti ir kuriems jau prieš kelerius metus gauti leidimai statyti ar pritarimai statyti galės būti B ir net C klasės, jei tik statytojai ryšis tokius statyti ir galės tokius pastatus vėliau parduoti arba išnuomoti. Bijau, kad to daryti tiesiog nebeapsimokės.
Yra kalbama, kad statyti A klastės būstus yra gerokai brangiau nei B energinio naudingumo klasės būstus? Kaip yra iš tiesų, koks tas pabrangimas, ar jis ženklus?
Visai neseniai SPSC kartu su KTU specialistais atliko skaičiavimus ir palygino dviejų A ir B pastatų skirtumus. Vystymo ir statybos organizacijos, statančios kokybiškus, šiuolaikiškus pastatus jau pripažįsta, kad pabrangimas tarp B energinio naudingumo klasės ir A klasės yra neženklus, vos keli procentai. Kelių mums žinomų statytojų ir rangovų skaičiavimais pabrangimas nuo vidutinio B pastato iki vidutinio A klasės pastato sudaro tik 2,3-4 %, nevertinant žemės ir infrastruktūros kainų. Kalbant aiškiau, dviejų kambarių, apie 56 kvadratinių metrų ploto butas pabrangsta 4,4 – 8,8 tūkst. eurų, priklausomai nuo ventiliacijos sistemos komfortiškumo.
Jei prisimintume, kad sąnaudos šildymui sumažėja 1,3 – 3 kartus, net ne procentais, lieka vienintelė problema – reikia papildomų pinigų mokėti šiandien, o sutaupymus pajusime ateityje.
Aišku, tie statytojai, kurie niekada nestatė pastatų pagal energiškai efektyviems pastatams pritaikytus sprendimus, ko gero pateiktų kitokius skaičiavimus. Perėjimą nuo nekokybiškos statybos į kokybišką, aukštesnio energinio efektyvumo pastatų statybą reiktų vertinti, kaip statytojų apsileidimą.
Ką patartumėte būsto pirkėjui arba individualiam statytojui, kaip geriausiai įvertinti pastato kokybę? Dažnai girdime vartotojų skundų dėl statybos darbų kokybės, gerų meistrų stokos ir panašiai. Patarčiau vieną paprastą būdą – būsto sandarumo matavimus, tai yra labai geras būdas statybos darbų kokybei patikrinti.
