Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad pagrindiniai komplekso
savininkai yra Vokietijos verslininkai ir jie nusiteikę kreiptis į
Strasbūro teismą.
„Bendrovės teiginiai, kad prokurorų prašymas nugriauti
statinius nėra proporcinga priemonė viešajam interesui apginti, yra
atmestini, nes statiniai, kurie neatitinka urbanistinio
architektūrinio draustinio teritorijos užstatymo, struktūros,
tradicijų ir išorinių autentiškų pastatui elementų, mažina
teritorijos vertingąsias savybes. Nagrinėjamu atveju privataus
intereso gynimas neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir
būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač dėl to, kad
valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą
statybos režimą šioje teritorijoje“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas taip pat atmetė Neringos savivaldybės argumentus, jog
pastatai yra pripažinti atitinkančiais Nidos kultūrinį paveldą,
todėl negali būti griaunami.
„Argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas, jis paneigiamas
įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinti
administraciniai aktai – sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo,
projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, statinių
pripažinimo tinkamais naudoti aktai, kurie buvo pagrindas
įregistruoti statinius. Nurodomas įrašas viešame registre
laikytinas formaliu, neatitinkančiu realios faktinės padėties ir
negali būti kliūtimi šalinti statybos, pažeidžiančios teisės
aktų reikalavimus, padarinius“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas paliko galioti praėjusių metų vasarį Panevėžio
apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriuo
„Robala“ įpareigota per vienerius metus nugriauti svečių namų
pastatą, konferencijų patalpą, jungtį tarp jų ir jungtį su
restoranu, taip pat stoginę. Visi šie pastatai pastatyti 2004 metais
per rekonstrukciją.
Į teismą dėl statinių griovimo kreipėsi Klaipėdos apygardos
prokuratūra, remdamasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo
2011 metų sprendimu. Pastaruoju neteisėtais pripažinti ir
panaikinti šių pastatų Lotmiškio g. 1 detalusis planas,
projektavimo sąlygos, statybos leidimas bei pripažinimo naudoti
tinkamais aktas.
Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių
nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama
didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. Tačiau 2004 metais
per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc. tiek
į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį, taip pat pristatyta
stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa,
sujungta su svečių namais, – tokie statiniai nebūdingi saugomai
teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.
„Savininkai yra ne lietuviai, o vokiečiai, jie jau skambino man
ir klausė, kada galės kreiptis į Strasbūrą. Jie nesupranta,
kaip čia įvyko, jie šoko būsenos. Paaiškinau, kad jų dabar laukia visai
nauja statybos procedūra, nes, kiek atsimenu, teismo sprendime
nurodyta atstatyti 2003 metų būvį – tai reiškia, kad viskas
nugriaunama (...) ir atstatomas toks namas, koks ten buvo“, – BNS
antradienį sakė Neringos meras D.Jasaitis.
Jis pabrėžė, kad verslininkų patirtą žalą turėtų
atlyginti mokesčių mokėtojai. Jis nesutiko, kad pinigai galėtų
būti išieškomi iš netinkamus statybų leidimus išdavusių
valdininkų, ir sakė, kad reikia siekti taikos sutarčių.
„Reikia imtis tų, kurie rodo iniciatyvą griauti ir neleidžia
pakeisti Vyriausybės nutarimo, patvirtinusio Kuršių nerijos
nacionalinio parko tvarkymo planą (...). Turime krūvą taikos
sutarčių Neringoje, kuo nuo „Nidos seklyčios“ skiriasi tie
namai, kuriuos leista likti?“ – sakė meras.
Nuo 2011 metų „Robalos“ vienintelė akcininkė yra Rietave
registruota bendrovė „Baltic Research“. Pastarosios didžiausia
akcininkė yra Vokietijos kompanija „Abag Aktienmartk Beteiligungs,
valdanti 60,9 proc. akcijų, dar 39 proc. priklauso Ingridai Rombach,
0,01 proc. – „Robalos“ vadovui Romui Kvaseliui.
Iki tol „Robalą“ valdė įmonė „Arctic Group“, kurios
didžiausia akcininkė buvo bendrovė „Baltijos liftų gamyba“,
valdžiusi 49,63 proc. akcijų, dar 32,97 proc. priklausė Zigmui
Kerpei, o 17,4 – proc. Eglei Kerpaitei.
2012 metų birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO
saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus
(kai kuriuos šių objektų sudaro po kelis statinius).
Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų
nugriautas tik vienas pastatas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės
„Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų
vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos
nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų
teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai,
todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas
atlyginti verslininkams žalą.