Meras prisiminė paradantozę
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto katedros vedėjo pareigas iškeitęs į politiko karjerą V.Grubliauskas neliko svetimas meno pasauliui. Tarptautinių Pilies džiazo festivalių sumanytojas ir siela, trimito virtuozas – taip žmonės vadina merą. Savo muzikinę karjerą jis pradėjo dainuodamas uostamiesčio vaikų chore „Gintarėlis“.
Dalyvavęs ne vienoje Dainų šventėje V.Grubliauskas, regis, ir dabar joms neabejingas, džiaugiasi Vasaros estradoje vykstančiais jaunųjų džiazo vokalistų koncertais, kai jie dainuoja su ryškiausiomis pasaulio žvaigždėmis.
Paskutinėje Dainų šventėje ne kam kitam, o merui V.Grubliauskui patikėtos pagrindinio klaipėdiečių choristų delegacijos vėliavnešio pareigos. Vingio parke kartu su kitais atlikėjais dainas traukė apie 1400 klaipėdiečių.
Žodžio kišenėje neieškančio V.Grubliausko frazė, kad Vasaros koncertų estrada – tarytum paradantozė, gana tiksliai atspindi jos dabartinę būklę, tačiau meras nepaaiškina, o ką reikėtų daryt, ko griebtis – vėl lopyti žemėn smengančias tribūnas ar pašalinti jas kaip skausmingą pūlinį, kaip ėduonies sužalotą dantį ?
Su pavaldiniais pavaikštinėjęs po avarinės būklės estradą, įvertinęs stogo atramų tvirtumą, V.Grubliauskas siūlė ieškoti kažkokių būdų išsaugoti čia vykstančių kultūros renginių funkcionalumą.
Prisiminęs artėjančią vasarą, meras ragino kažką daryti, priimti kažkokius saliamoniškus sprendimus, kad Vasaros estradoje, kur pats dabar ir velnias koją nusilaužtų, toliau būtų rengiamos Dainų šventes.
Lups lentas, kad pataisytų suolus?
Kokie sprendimai galimi ir kas pirmiausiai turėtų jų ieškoti, V.Grubliauskas konkrečiai nenurodė, tik užsiminė, jog vienas iš variantų – išmontuoti žiūrovams skirtas kraštines estrados sekcijas.
Tada vidurinioji sekcija esą būtų sutvarkyta ir civilizuotai naudojama. V.Grubliauskas mano, kad pats brangiausias būdas – išsaugoti visas tribūnas jas užklojant mediena.
Vasaros estradoje artimiausiu metu veikiausiai niekas iš esmės nepasikeis. Juolab, kad Klaipėdos savivaldybės administracija brandina planus nugriauti dalį ar net visas žiūrovų tribūnas.
Jau paskaičiuota kapitalinio remonto kaina, siekianti apie 60 tūkst. eurų. Išardžius kelias tribūnų sekcijas ir palikus žiūrovams minimalias erdves, lėšų prireiktų perpus mažiau.
Uostamiesčio savivaldybė Vasaros estrados remontui galėtų sukrapštyti ne daugiau 30-35 tūkst. eurų, todėl laukiama valstybės paramos.
V.Grubliauskas jau išsiuntė laišką kultūros ministrui Šarūnui Biručiui, siūlydamas prisidėti prie Vasaros koncertų estrados infrastruktūros ir erdvių išsaugojimo.
Kultūros skyriaus vedėjas Nerijus Lendraitis regi lengviausią išeiti – nešvaistant laiko ir lėšų, geriau atrodančius suoliukus perkelti į amfiteatro formos estrados centrą, o kitką turbūt nušluoti.
Išdaužytiems ir sutrūnijusiems suolams remontuoti medžiagų užtektų su kaupu. Sveikesnių lentgalių, pasak N.Lendraičio, galima pasirankioti arba išsilupinėti šoninėse tribūnose.
Vasaros estrada – piktžaizdė
Begėdiškai apleistos Vasaros estrados vaizdas jau seniai šiurpina klaipėdiečius ir miesto svečius. Nesurasdama lėšų suremontuoti 1983 metais statytų tribūnų, savivaldybė suskato aiškintis, ar sovietmečiu atsiradęs objektas išvis yra reikalingas miestui.
Iš pradžių svarstyta, ką daryti – palikti Vasaros koncertų estradą tokią, kokia ji yra dabar, ar viską nugriauti ir laisvoje teritorijoje planuoti kitokius statinius ?
Praeitos kadencijos miesto tarybai užmojis griauti estradą pasirodė šventvagiškas, todėl galutinis sprendimas buvo atidėtas. Dabar vėl svarstomi tokie patys planai.
Sumanymas keisti koncertų estrados paskirtį nesuprantamas uostamiesčio kultūros darbuotojams, pedagogams, šioje arenoje koncertuojantiems atlikėjams, jau nekalbant apie žiūrovus.
Išties nelengva tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti seniau statytas estradas, jeigu ten per metus vyksta vos keli didesni masiniai renginiai – viskas pasikeitė, kai atsirado uždaros daugiafunkcės pramogų ir sporto arenos.
Prisiminę ore pakibusį estrados likimą politikai neseniai pritarė galimybių studijai, kurią Klaipėdos savivaldybės užsakymu parengė įmonė „Iconus“.
Siūlomi keturi kultūros statinio po atviru dangumi naudojimo variantai greitai įplieskė diskusijų ugnį.
CHoristus pakeistų teniso mėgėjai?
Studijos kūrėjai konstatuoja, jog nieko nedarant, Klaipėdos vasaros koncertų estrada ir toliau bus nuotolinga, jai išlaikyti ir priežiūrėti skirtos lėšos stekentų savivaldybės biudžetą.
Todėl siūloma išplėsti renginių spektrą, pertvarkyti estrados veiklą taip, kad ji virstų pelningu pramogų verslo objektu. Reikia apie 30 mln. eurų investicijos, kad renginių padidėtų dvigubai.
Tada estrada teiktų daugiau paslaugų suvienijus viešojo ir privataus sektoriaus interesus. Išvalytoje erdvėje atsirastų teniso kortai, žaidimų aikštelės, dušinės, rūbinės, užkandinės, dengtą dalį nuomotų koncertų rengėjai.
Toks Vasaros estrados modernizavimo modelis, kuriam pritaria liberalų suformuota valdančioji tarybos dauguma, pasirodo, visiškai nepriimtinas kultūros veikėjams, ypač chorinėms bendrijoms.
Savo nerimą jie išliejo laiškuose prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, premjerui Algirdui Butkevičiui, kitų valdžios institucijų atstovams.
Vasaros estrada – ne tik materialusis turtas. Chorvedžiams šis statinys – tautos dvasios ir kultūros sklaidos objektas, kaip bažnyčia, kurios negalima naikinti parapijiečiams girdint tik tai, sako vyskupai.
Paprašė ir UNESCO užtarimo
Lietuviškos dainų šventės pripažintos nematerialaus pasaulio kultūros paveldo vertybe, todėl politikų užmojai modernizuoti Klaipėdos estradą siejami su užmojais naikinti jau sukurtą dainų švenčių kultūros modelį.
Apie liberalų planus keisti vieno ryškiausių chorinės kultūros židinių uostamiestyje paskirtį buvo pranešta ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinei sekretorei Astai Junevičienei.
Vasaros estrada – pagrindinė klaipėdiečių susibūrimo po atviru dangumi vieta, kur vyksta regioninės dainų ir šokių, džiazo atlikėjų šventės, įvairūs sporto, tautinių mažumų ir religinių bendruomenių renginiai.
Chorvedžių siekį apginti kultūros renginių erdvę parėmė Klaipėdos universiteto profesūra, kiti miesto akademinės bendruomenės nariai – bendrą peticiją iš viso pasirašė apie 400 žmonių.
Tribūnų vietoje – kotedžai ?
Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departmanto vadovei Nijolei Laužikienei atrodo, kad svarbiau – ne suolų remontas, o vizijos: „Estradą reikia modernizuoti. Ji turi būti išsaugota ir kultūros, ir rekreacijos reikmėms“.
V.Grubliauskas irgi ramina oponentus – savo buvusius kolegas chorvedžius ir muzikantus: „Panaikinus tribūnas, žiūrovai nebūtų išguiti – naujos erdvės išplėstų Vasaros estrados naudojimo galimybes“.
Tačiau chorų dirigentai, šokių kolektyvų vadovai, pedagogai baiminasi, jog politikai tokiomis savo kalbomis siekia užliūliuoti kultūros fronto darbuotojus, kad šie nekeltų triukšmo.
Neatmetama tikimybė, jog tvirtinant galutinius projektus, staiga paaiškės, kad nugriautų tribūnų vietoje bus statomi prabangūs gyvenamieji kotedžai arba parduotuvės.