Trylika taupiausių pasaulio namų: žiemą šildo, vasarą – vėsina

13 ekonomiškiausių pasaulio namų

Australija – energiją taupančios statybos tendencijos lyderis, o šis slidinėjimo namelis kalnuose prie Krekenbeko ežero – pavyzdinis australiškasis „pasyvus“ būstas.

Pirmasis aukštas „įleistas“ į kalvą: žemė – geras šilumos izoliatorius. Platūs stikliniai fasadai nukreipti į Saulę, tad dienos metu nereikia įjungti dirbtinės šviesos.

Grindys išklotos poliruotu betonu, kuris dieną sugeria Saulės šilumą, o naktį – atiduoda.

Į betoną, – jei būtų stiprūs šalčiai, – paslėpta šildymo vandeniu sistema, kuri sujungta su krosnimi. Dar vienas išskirtinis šaltuose Australijos regionuose įsikūrusių namų elementas – paraboliniai stogai. Jie apsaugo nuo vėjų, kurie čia įsišėlsta iki 150 kilometrų per valandą.

Australijos kaimynai mielai lenktyniauja savo namų energijos taupymo reitingais. Šis namas, priklausantis šeimai su dviem vaikais, yra taupiausias (9 žvaigždės, energijos ekonomija apie 80 proc.) gatvės būstas. Be tradicinių, „pasyviam“ namui būdingų elementų, yra keletas ir originalių.

Pavyzdžiui, ventiliacinės sistemos vamzdžiai yra pakloti vieno metro gilyje ir pasisuka po gėlynu. Grunto temperatūra vasarą žemesnė nei gatvėje tvyrančio oro – ten ji siekia 15-17 laipsnių.

Ventiliatorius varo šiltą orą į vamzdį, o grįžta jau keletu laipsnių šaltesnis. Įsirengus tokią sistemą, namo šeimininkams nereikia kondicionieriaus.

Kita namo projekto ypatybė – „atvirkštinė“ apdaila: viduje plytos lieka kokios paprastai būna išorėje, o iš lauko – padengiamos apšiltinama medžiaga, gipso kartono plokštėmis, dailylentėmis ar metaliniu profiliu. Tokia namo „išvaizda“ sumažina sienų pralaidumą.

Vokietija – taip pat „pasyvios“ statybos namų pirmūnas, pasižymintis savitu bruožu. Čia nesileidžiama į Saulės medžioklę – dėmesys sutelkiamas į sienų, langų ir durų šilumos izoliaciją.

Šio namo sienos apdailintos guma. Dirbtinis kaučiukas padeda išsaugoti šilumą be papildomo šildymo. Šis namas – tai gamykloje sukurtas „pusfabrikatis“ ir surinktas vietoje iš 136 elementų. Visi baldai įmontuoti.

Taip atrodo pirmasis sertifikuotas „pasyvus“ namas Niujorko valstijoje, kuris energijos požiūriu yra vienas taupiausių pasaulyje. Architektai tikina, kad statinys vartoja 90 proc. mažiau energijos nei vidutinis statistinis tokio dydžio namas šiame regione. Iki Niujorko – dvi valandos kelio automobiliu.

Namo dizainas primena šiaurės valstijai būdingą daržinės stilių. Bet esama ir skirtumų: į pietus nukreiptas stiklinis fasadas, per kurį į būstą patenka daugiausia šviesos ir šilumos.

Akmeninės namo sienos apdailintos medžiu. Dvišlaitis stogas be palėpės laikomas optimaliu būtinai šiame name oro cirkuliacijai. Po minkšta stogo danga – storos kelių sluoksnių plokštės. Į betonines grindis įmontuoti šilumą skleidžiantys elementai.

Miegamieji įrengti antrame aukšte, nes ten vėsiu, o tai teigiamai veikia namo gyventojų miegą.

Šis namas turi visus energiją taupančio būsto elementus: didžiulis stiklinis fasadas, betono grindys, saulės plokštės ant stogo. Išskirtinė jo projekto detalė – storos šiaudų blokų sienos.

Šilumos izoliatoriumi pasirinkti šiaudai nėra geriausia medžiaga, bet ekologiškesnės tikrai nesugalvosi.

„Pasyvieji“ namai dažnai painiojami su ekologiniais, bet tai toli gražu ne tas pats. Tiesa, pastarųjų energijos išlaidos didžiulės. Bet pasitaiko ir laimingų sutapimų, – kaip šis namas Krestone.

Ant šio namo stogo amerikiečių pora pasodino daržą ir augina pomidorus, burokus, ropes, porus, baziliką ir kitas daržoves bei prieskoninius augalus.

Sodo sezonas tęsiasi maždaug dešimt mėnesių. Tokiam ekstravagantiškam žingsniui amerikiečiai ryžosi ne dėl skurdo, o rūpindamasi aplinkosauga.

Supilta stogo danga atlieka izoliatoriaus vaidmenį: žiemą namuose šilta, o vasarą – vėsu. Daržas palaistomas lietaus vandeniu, kuris lietvamzdžiais surenkamas į statinę.

Antroje stogo pusėje išsidėstę saulės baterijų moduliai.

Dešimt metų Damonas Grey'us rinko medinius karkasus Britų Kolumbijoje (provincija Kanados vakaruose). Ir kai pasiryžo savo namo statybai, suprato – nuo medžio reikia laikytis kuo toliau.

Tvyrant drėgnam klimatui, pelėsis ir puvėsis sutrumpina medinių statinių gyvenimą iki 30 metų. Gi D.Grey'us nusprendė pastatyti namą amžiams ir sumažinti elektros energijos sąskaitas iki nulio.

Šeimininkas atsisakė dviaukštės konstrukcijos, o tai viena iš veiksmingiausių „pasyvaus“ namo formų. D.Grey'us nusprendė pasirinkti kampinę statinio konstrukciją, nes namo kampą pakeitus 15 laipsnių, energijos efektyvumas šokteli 25 proc.

Ant namo stogo išsidėsčiusios Saulės plokštės. Tvirtos nuosvyros atsirado taip pat neatsitiktinai: jos neleidžia namui įkaisti vasarą ir be papildomo kondicionavimo.

Esant drėgnam klimatui, geriausia medžiaga pasirodė besąs betonas. D.Grey'aus žodžiais tariant, gera šilumos izoliacija išsaugo namuose temperatūrą, nepriklausomai nuo lauko.

Drėgmė kambariuose taip pat pastovi – 45-50 proc.

Šis namas – paprastos, bet veiksmingos, energiją taupančios prancūzų inžinierių technologijos pavyzdys. Netoli Paryžiaus įsikūrusio statinio stiklinis fasadas apdailintas sulankstomomis bambuko plokštėmis.

Kai į kambarius reikia įleisti šviesos, plokštės nuimamos, o jei – šešėlį, langai pasislepia už bambuko dailylenčių. Medinės ploštės ir šiuolaikiniai stiklo paketai puikiai laiko šilumą. Surenkama konstrukcija papildyta Saulės moduliais.

Šio būsto savininkai – architektų pora nusprendė statyti namą nepriklausomą nuo bendrų komunikacijų. Viena energiją taupančio namo stogo dalis paversta žalia pievele. Šis sprendimas nėra susijęs su ypatingomis funkcijomis: lietaus čia būna nedaug, o šilumos izoliacijai galima panaudoti ir veiksmingesnes medžiagas.

Didžioji namo stogo dalis tiesiog gerai apšiltinta ir uždengta metalo plokštėmis. Ten išdėstyti ir saulės baterijų fotoelementai bei šilumos plokštės – rezervuarai su neužšąlančiu glikoliu. Šis, įšilęs nuo saulės, cirkuliuodamas perduoda šilumą vandenį šildantiems bakams.

Dar vienas vamzdžių su glikoliu kontūras užkastas į žemę (ten palaikoma pastovi apie 15 laipsnių Celsijaus temperatūra) ir naudojamas ventiliacijos reikmėms: vėsina įeinantį orą vasarą ar šildo žiemą.

Nqamo karkasas apšiltintas perdirbtu laikraštiniu popieriumi, kurio prireikė net 7 tonų, uždengtas medžių drožlių ir atspariomis betonų plokštėmis. Sienų storis siekia 45 cm.

Įkrautų saulės baterijų užtenka penkioms tamsioms dienoms. Atsarginį generatorių šeima naudoja ne rečiau trijų kartų per metus.

Pastaraisiais metais Naujosios Zelandijos studentai – būsimieji architektai pelnė vieną po kitos ekologinės statybos premijas. Avies vilna, meldai, perdirbta mediena – kokių tik medžiagų jie nenaudoja savo eksperimentinių statybų aikštelėse!

Šioje nuotraukoje pateiktas namas pastatytas ne iš buvusio krovinių konteinerio -- kaip gali pasirodyti iš pirmojo žvilgsnio, o originalių struktūrinių-izoliuotų plokščių: tarp metalo sluoksnių įspraustas apšiltintojo sluoksnis.

Šis projektas -- ataskaitinis trečio ir ketvirto kursų studentų darbas „Autonominis būstas mažaturtėms šeimoms“. 104 kv. metrų gyvenamąjį kompleksą sudaro du sujungti namai, kurių kiekvienas turi po du butus.

Tai – surenkama konstrukcija, kurią galima lengvai perkelti į kitą vietą. Šio komplekso savikaina – 1400 dolerių už kvadratinį metrą -- nėra didelė suma „pasyviojo“ namo tipui.

Namelių vidaus apdailai pasitelkta nebrangios vietos pušies fanera. Būsto ventiliacija – natūrali: sąvaros, vožtuvai ir žaliuzės.

Grindys – betoninės: ši medžiaga sugeria šilumą dienos metu ir lėtai atiduoda naktį. Ypatingą dėmesį Naujosios Zelandijos gyventojai skiria tam, kad buityje niekas nedingtų. Visas panaudotas vanduo iš namelių patenka į baką ir juo laistomas nedidelis darželis.

Šio žole apaugusio statinio architektas Arthuras Anderssonas savo laiku pastatė „pasyvųjį“ namą be kondicionieriaus karštojoje Arizonoje. Tad suprojektuoti gyvenamąjį būstą be centrinio šildymo vėsioje Montanos valstijoje, jam buvo kone garbės reikalas.

Apskritai paėmus, tai – ištisas pastatų kompleksas: pagrindinis namas, svečių, namas-svetainė ir atskira vasaros virtuvė. Neįprasta užmiesčio rezidencija išsidėsčiusi kalvos papėdėje, iš kurios atsiveria vaizdas į Flethedo ežerą.

Žiemą pagrindinį namą apšildo malkomis kūrenama krosnis, bet jos „paslaugų“ prireikia itin retai. Gelbsti inovacinė sienų apšildymo sistema.

Žolė ant stogo kartu su dirvos sluoksniu ne tik tarnauja dangos šilumos ir triukšmo izoliacijai, bet ir padeda neįprastam statiniui susilieti su nuostabiu gamtovaizdžiu.

Šis kotedžas Butove – ekologinio būsto pavyzdys, turintis „pasyviojo“ bruožų. Šiame 500 kv.metrų name įsikūrė architektė su savo vyru, tėvais, dviems vaikais, kate ir šunimi.

Namo savininkai tvirtina, jog jo statyba buvo pigesnė nei įsigytas 100 kv. m butas Maskvoje. Architektė suvokė, kokių problemų atsiranda po vienu stogu įsikūrus kelioms šeimoms. Tad būste yra suprojektuoti septyni vonios kambariai ir keturios virtuvės.

Didžiulis pagrindinės namo dalies langas – svarbiausias energiją taupančios strategijos elementas. Net ne itin saulėtomis dienomis jis visą kompleksą užlieja šviesa.

Namas „orientuojasi“ pagal saulę: svetainė su langu iki grindų nukreipta į pietus. Stiklai padengti šviesą atspindinčia plėvele, kuri sulaiko dalį ultravioletinių spindulių ir tuo pat metu išsaugo 6ilum1. Vietoj užuolaidų daugelyje kambarių – augalai.

Kambarių apdailai kiek įmanoma panaudotos natūralios medžiagos – kamštis, gipsas, maumedis.

Namas pastatytas iš plytų, už šilumą „atsakinga“ ekologinė apšiltinamoji bazalto danga, fasadas įvilktas į apdailos plytų rūbą.

Šio namo negalima visu šimtu procentų pavadinti „pasyviuoju“, bet turint omenyje atšiaurų Rusijos klimatą jo energijos sutaupymo rodikliai įspūdingi. Sunku įsivaizduoti kokias sąskaitas gautų šio būsto šeimininkai, jei 500 kv. m. apšildytų elektra.

„BedZED“ – ištisas energiją taupantis kvartalas Londono priemiestyje, „žaliųjų“ architektų ir ambicingų nekilnojamojo turto verslininkų bendradarbiavimo rezultatas.

99 kotedžai pastatyti remiantis energijos ir kitokių išteklių taupymo principais: storos sienos, puiki šilumos izoliacija, trijų sluoksnių stiklo paketai, antrinis statybinių medžiagų panaudojimas, apželdintos terasos ir t.t. Spalvingi, ant namų stogų įrengti vamzdžiai – tai ventiliaciniai išėjimai.

Dėl šilumos rekuperacijos sistemos nė vienas šio kvartalo kotedžų nešildo gatvės – visa šiluma, atsirandanti dėl įrengimų darbo ir žmogiškosios veiklos, panaudojama būstui šildyti.

Šiame gyvenamajame kvartale nėra deginami naftos produktai, dujos. Vienos katilinės, kuri naudoja medienos atliekas, pakanka visiems 99 kotedžams. Ir tai „pasyvių“ statybos technologijų nuopelnas. Didžiąją elektros energijos dalį gamina saulės baterijos.