Studentų skaičius visame pasaulyje auga. Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, užsienyje
besimokančių žmonių skaičius nuo 2 mln. (2000 m.) išaugo iki 4,5 mln.
(2012 m.), o iki 2025-ųjų sieks 8 mln.
Vidurinės klasės augimas ir pasiturinčių žmonių skaičiaus padidėjimas
sparčiai besivystančios ekonomikos (kaip Kinija) šalyse taip pat reiškia
išaugusią studentiškų būstų paklausą.
Didelė paklausa lemia mažesnę riziką investuojant į studentų
apartamentus nei į nekilnojamąjį turtą. Biurų nuomotojams didelę įtaką
daro ekonominė situacija, o gyvenamojo būsto studentams reikia visada – net krizės metais.
Be to, pajamos iš nuomojamų studentiškų apartamentų didesnės nei iš
įprastų butų, kurie nuomojami ilgam laikui. Metinės pajamos iš
studentiško nekilnojamojo turto geruose Europos miestų rajonuose
vidutiniškai siekia 4-6 proc., o įprastų būstų – 2-3 proc.
Pajamos gali būti didesnės ar mažesnės 4-6 proc., priklausomai nuo to,
koks stambus universitetas kaimynystėje, ar toli nuo aukštosios
mokyklos yra apartamentai ir koks jų kokybės ir šiuolaikiškumo lygis.
Žinoma, juo aukštesnė kokybė ir geresnė vieta, juo mažesnė pajamų
rizika.
Norint įžengti į nuomojamų studentiškų apartamentų rinką, nereikia itin
didelių investicijų. Nusipirkti apartamentus galima už 90-100 tūkst. eurų, o investicijoms į visą pastatą prireiks 15-30 mln. eurų.
Pavyzdžiui, naujus studentiškus 17-23 kv. metrų apartamentus
investuotojai už 70 tūkst.–100 tūkst. eurų gali įsigyti Liverpulyje
(Didžioji Britanija).
Pajamos (neatskaičius išlaidų) sudarys 7 proc. arba 4,9 tūkst. eurų per metus,
įsigijus 70 tūkst. eurų vertės būstą. Pirkinio biudžetą galima sumažinti
perpus, pasinaudojus hipotekos kreditu.
Didelių biudžetų savininkams bus patrauklus viso bendrabučio pirkimas.
Už 14,7 mln. eurų galima įsigyti 100 apartamentų studentišką kompleksą
Niurnberge (Vokietija). Pajamos sudarys 4,6 proc. arba daugiau nei 720
tūkst. eurų per metus.
Kaip ir investicijos į bet kokį kitą nekilnojamojo turto tipą, taip ir į
studentų apartamentus susiję su tam tikra rizika. Pavyzdžiui, sudėtinga
ar veikiau negalima pakeisti jų paskirties, nes jie įsikūrę
specializuotuose kompleksuose šalia universitetų ir juose gali gyventi
tik besimokantys.
Investuotojai negali patys įsikurti apartamentuose ar apgyvendinti
asmens, kuris nėra studentas. Studentiško būsto savininkui bus sunku jį
parduoti, jei kaimynystėje esančios aukštosios mokyklos populiarumas
kris.
Studentiškus apartamentus naudinga pirkti Didžiojoje Britanijoje,
Vokietijoje ir Prancūzijoje. Šios rinkos – patikimos ir labai
paklausios tarp vietos ir užsienio studentų (pastarieji sudaro 10–20
proc. nuo bendro besimokančiųjų skaičiaus).
Privačių investuotojų galimybės Austrijos, Ispanijos ir Šveicarijos
rinkose apribotos, nes tokius objektus dar tik juos projektuojant
įsigyja kompanijos ir fondai.
Kalbant apie Ameriką – stambiausią studentiškų apartamentų rinką, –
ten pasiūla tokia didelė, kad net vietos investuotojai skverbiasi į
europines rinkas, ieškodami pelningesnių pasiūlymų.
Renkantis miestą, būtina atkreipti dėmesį į „magnetuką“ – kaimynystėje
esančią populiarią mokymosi įstaigą. Svarbu išsiaiškinti, ar ten vietos
rinka „nesprogsta“ nuo pasiūlos.
Labai svarbi ir demografinė padėtis: didėja ar didės studentų skaičius
mieste. Jei jis nesikeičia ar mažėja, o statomi nauji bendrabučiai ir
kompleksai, tuomet apartamentai stovės tušti ir investicijos neduos
pelno.
Pavyzdžiui, beveik visuose Vokietijos miestuose studentų daugėja, bet
yra keli miestai, pavyzdžiui, Jena ir Greifsvaldas, kur besimokančiųjų
skaičius per penkerius metus sumažėjo 10–11 proc.
Didžiojoje Britanijoje geros investicijų į studentiškus apartamentus
perspektyvos stambiuose universitetų centruose su nepakankama gyvenamojo
būsto pasiūla, kaip antai Bristolis, Londonas, Oksfordas, Edinburgas ir
Mančesteris.
Vokietijoje gerų galimybių turi Bavarijos miestai – Viurcburgas,
Niurnbergas, Pasau, Heidelbergas ir Frankfurtas prie Maino. Prancūzijoje
– Lilis, Provanso Eksas, Monpeljė, Pesakas, Marselis, Strasbūras.
Investuotojai – tie žmonės, kurie turėtų stengtis vieni pirmųjų
sužinoti, kokiame Europos mieste bus atidarytas naujas universitetas
ar fakultetas, ir šalia jų nusipirkti apartamentus.
Vis labiau tobulėjant šiuolaikinėms interneto technologijoms, vis
populiaresnis tampa nuotolinis mokymasis. Bet artimiausiais
dešimtmečiai tradicinės studentų mokymosi formos tikrai išliks.
Tai reiškia, kad studentiški apartamentai netoli aukštųjų mokyklų taip
pat bus populiarūs.
Parengė Ona Kacėnaitė