Vilnius turi lobį – nugyventą rajoną, kuris gali virsti ypatingu

Nors didelės konversijos savo kelią skinasi lėtai, Vilniuje vykstantis Markučių rajono atnaujinimo projektas ateityje gali tapti vienu iš geriausių savo žanro pavyzdžių. Šiuo metu Markučių ir Paplaujos rajone dominuoja nugyventos industrinės teritorijos ir silikatinių plytų sandėliai, bet, pakeitus rajono funkciją iš pramoninės į mišrią – gyvenamąją ir komercinę, ši vieta taps viena patraukliausių sostinėje.

Architektų studijos „Arches“ projektas.<br>vizualizacija
Architektų studijos „Arches“ projektas.<br>vizualizacija
„Unitectus“ projektas.<br>vizualizacija
„Unitectus“ projektas.<br>vizualizacija
BP projektas.<br>vizualizacija
BP projektas.<br>vizualizacija
Architekto Audriaus Ambraso projektas.<br>vizualizacija
Architekto Audriaus Ambraso projektas.<br>vizualizacija
Architekto Tado Balčiūno projektas.<br>vizualizacija
Architekto Tado Balčiūno projektas.<br>vizualizacija
Architekto Rolando Paleko projektas.<br>vizualizacija
Architekto Rolando Paleko projektas.<br>vizualizacija
Panašaus masto projektų, kaip šis – buvusios „Audėjo“ teritorijos išvystymas, Lietuvoje nėra daug, galbūt tokiu galėtų būti įvardijamas tik jau minėtas Šiaurės miestelis.<br>V.Balkūno nuotr.
Panašaus masto projektų, kaip šis – buvusios „Audėjo“ teritorijos išvystymas, Lietuvoje nėra daug, galbūt tokiu galėtų būti įvardijamas tik jau minėtas Šiaurės miestelis.<br>V.Balkūno nuotr.
Stipriu katalizatoriumi, galinčiu paskatinti Paplaujos ir Markučių teritorijos konversiją, galėtų tapti buvusios „Audėjo“ teritorijos išvystymas.<br>V.Balkūno nuotr.
Stipriu katalizatoriumi, galinčiu paskatinti Paplaujos ir Markučių teritorijos konversiją, galėtų tapti buvusios „Audėjo“ teritorijos išvystymas.<br>V.Balkūno nuotr.
Dabartinė „Audėjo“ teritorijos vertė yra praktiškai nulinė, nes tai yra nugyventa industrinė erdvė.<br>V.Balkūno nuotr.
Dabartinė „Audėjo“ teritorijos vertė yra praktiškai nulinė, nes tai yra nugyventa industrinė erdvė.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Povilas Čepaitis

May 4, 2016, 9:40 PM, atnaujinta May 26, 2017, 2:36 PM

Tam, kad greta senamiesčio esanti teritorija iš tikrųjų atgytų ir įsilietų į miesto centrą, ji turėtų būti gyva bet kuriuo paros metu. Dėl to rajonui reikia suteikti ir gyvenamąją, ir komercinę funkcijas. Verslui reikia, kad dienos metu rajonas neištuštėtų, kaip nutinka gyvenamuosiuose rajonuose, o didesnei komercijai svarbu ne tik pritraukti žmones iš kitų miesto vietų, bet ir patenkinti kaimynystėje gyvenančiųjų poreikius. Tinkamas šių funkcijų balansas gali prikelti Markučius ir padaryti juos kiek įmanoma gyvybingesnius.

Vilniuje ši konversija nėra pirma – iki šiol didžiausias tokio pobūdžio projektas buvo Šiaurės miestelis, kadaise įvykdytas pakankamai sėkmingai ir sklandžiai. Tuomet apleista, net ne pramoninė, o karinė teritorija buvo regeneruota į gyvenamąjį rajoną su priemiestinio tipo komercijos centru, kuriame įsikūrė „Banginis“, „Domus galerija“, „Rimi“ ir kiti svarbūs prekybiniai traukos taškai.

Bet rašyti lygybės ženklo tarp šių projektų negalima. Šiaurės miestelis įsikūręs toliau nuo miesto centro, juos skiria Šnipiškės bei Žirmūnai, ir sprendimas kurti rajoną su griežtai išskirtomis gyvenamosiomis ir komercinėmis zonomis, pratęsiantį gretimų rajonų planavimo principus, buvo logiškas. Tačiau Paplaujos ir Markučių projektas – visiškai kitoks, kadangi jame regime miesto centro tęsinį. Tai reiškia ir tankaus, perimetrinio tipo planavimo principus, ir žymiai aukštesnius reikalavimus būsimų pastatų architektūrai, viešųjų erdvių formavimui.

Taip pat svarbūs ir teritoriją supantys gamtiniai elementai (Vilnelė, jos šlaitai), kuriuos galima ir būtina išnaudoti kuriant šios miesto dalies charakterį ir identitetą.

Apskritai kalbant, tokių didelių teritorijų konversijos, vertinant Europos masteliu, užtrunka ilgai bei gali susidurti su įvairiais sunkumais, tarp kurių – ir ekonominės krizės, galinčios pristabdyti plėtrą bei prailginti projekto įgyvendinimą. Čia susipina ir daug skirtingų interesų: investuotojų, miesto planavimo, paveldo išsaugojimo, taip pat aplinkinių gyventojų lūkesčiai, viešasis interesas. Realu tikėtis, jog visos Paplaujos ir Markučių teritorijos regeneravimo projektas gali trukti kurį laiką, ypač turint omenyje tai, jog plėtra vykdoma atsakingai ir subalansuotai, o procesai nėra skuboti. Tai – ilgalaikis darbas, siekiant kokybiško rezultato.

Aišku, konversijos darbus gali paspartinti pradedamų vykdyti projektų plėtra. Šiuo metu yra kelios didelės teritorijos, kurių nepradedama plėtoti, nes vystytojai, panašu, laukia, kas pradės. Ėmus vykdyti pirmus projektus, sutvarkius infrastruktūrą, aplinkinių teritorijų vertė pradeda sparčiai kilti ir kitiems vystytojams tampa žymiai lengviau sekti sėkmingu pavyzdžiu.

Tokiu stipriu katalizatoriumi, galinčiu paskatinti Paplaujos ir Markučių teritorijos konversiją, galėtų tapti buvusios „Audėjo“ teritorijos išvystymas. Dabartinė „Audėjo“ teritorijos vertė yra praktiškai nulinė, nes tai yra nugyventa industrinė erdvė. Žinoma, čia glūdi pramoninės Vilniaus šaknys, ankstyvame pramonės plėtros etape čia kūrėsi gamyklos ir dirbtuvės, nes jų mašinos buvo varomos vandens jėga – naudojama Vilnelės tėkmė, iškasta daug kanalų, kurie vėliau buvo užpilti.

Tai – įdomūs istoriniai momentai, bet realybė šioje teritorijoje istorijos neatspindi. Nėra praktiškai jokio industrinio paveldo, kurį būtų galima panaudoti, siekiant rajonui suteikti išskirtinumo. Išlikęs tik faktas, kad teritorija buvo pramoninė, ir tiek.

„Audėjo“ teritorija planuojamam komerciniam ir bendruomeniniam centrui pasirinkta tikslingai. Pirmiausia, ji yra geografiniame regeneruojamos teritorijos centre, šalia intensyvaus eismo gatvės.

Geras susisiekimas naudingas komerciniams pastatams, be to, tokios teritorijos yra mažiau patrauklios gyvenamajai statybai dėl triukšmo ir taršos – juk niekas nenori gyventi šalia tokios judrios gatvės, kaip, pavyzdžiui, Geležinio Vilko g. ar Ukmergės g.

Panašaus masto projektų, kaip šis, Lietuvoje nėra daug, galbūt tokiu galėtų būti įvardijamas tik jau minėtas Šiaurės miestelis. Užsienyje tokių pavyzdžių daugiau – Europoje geriausiai žinomos yra buvusių uostų teritorijų konversijos su sandėliais ir kitais infrastruktūros pastatais, kur statomi nauji rajonai, pavyzdžiui, Londono Doklendų teritorija, kur vietoje buvusios pramoninės uosto teritorijos pastatyti nauji gyvenamieji kvartalai, finansinis centras.

Tiesa, Londone gyvenamąsias ir komercines teritorijas pradėta planuoti statyti jau nuo 1980-ųjų, o projektų įgyvendinta tiek, kad jie, ko gero, apimtų visą Vilniaus centrinę dalį. Dabar tos teritorijos yra gyvos, veikiančios ir įvardijamos kaip sėkmės istorijos.

Panašūs projektai įgyvendinami ir Roterdame, Hamburge ar kituose didesniuose uostuose, kur buvusių sandėlių ar gamyklų vietose kuriami ne tik biurai ar loftai, bet ir filharmonijos ar kiti kultūros centrai. Iš kaimyninėse šalyse įgyvendintų didesnių konversijos projektų galima būtų paminėti Rotermano kvartalo rekonstrukciją Taline arba „Manufaktūros“ projektą Lodzėje.

Tačiau beveik neabejotinai Paupio ir Paplaujos rajono konversija taps vienu didžiausių ir reikšmingiausių tokio tipo projektų šioje Europos dalyje.

Povilas Čepaitis yra architektų grupės „Unitectus“ architektas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą