Statybų specialistai vis drąsiau imasi daugiabučių statybos net pačiame Kaune centre – jaučia išaugusį šiuolaikiško, kokybiško būsto poreikį. Užmiestyje svajoję įsikurti kauniečiai greitai pajuto ir tokio sprendimo trūkumus – nuolatinės kelionės ir spūstys atima pernelyg daug laiko.
Stengiasi neatsilikti ir komercinės paskirties pastatų statytojai. Šiuo metu rengiama mažiausiai 12 įvairaus dydžio aukštos klasės biurų kompleksų projektų, jie Kaune bus įgyvendinti per artimiausius 2–3 metus. Tai galėtų smarkiai padidinti užsienio bendrovių susidomėjimą galimybe įsikurti Kaune.
Rudenį laukiama istorinio įvykio – numatyta pradėti griauti pačiame Kauno centre beveik tris dešimtmečius stūksančio ir miesto vaizdą darkančio nebaigto statyti „Respublikos“ viešbučio karkasą. Šioje vietoje „Vičiūnų grupė“ ketina statyti dar vieną biurų pastatą.
Abejojantiems Kauno perspektyvomis – nepriklausomų vertintojų žodis. Kovą Kauno regionas Kanuose vykusioje tarptautinėje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje „MIPIM 2016“ pelnė „Financial Times“ grupei priklausančio didžiausio pasaulyje tiesioginių užsienio investicijų analizės centro „fDi Intelligence“ apdovanojimą.
„fDi Intelligence“ sudarytame reitinge Kauno regionas pateko tarp geriausių mažųjų Europos ateities regionų ir buvo apdovanotas kategorijoje „Ekonominis efektyvumas“. Nekyla abejonių, kad tai taps rimtu argumentu viliojant investuotojus.
Ryškėja stoties kontūrai
Vienas itin reikšmingas projektas jau vykdomas – Vytauto prospekto pradžioje ryškėja naujosios Kauno autobusų stoties kontūrai. Šio projekto ėmėsi vienas didžiausių vežėjų šalyje – bendrovė „Kautra“.
Darbams numatyta išleisti 9 mln. eurų. „Kautra“ finansuos 80 proc. projekto sąmatos, likusią dalį – partneriai.
„Stotis duris atvers prieš 2016-ųjų Kalėdas“, – žadėjo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Pasak jo, darbai vyksta pagal grafiką, betonavimas jau beveik baigtas, netrukus prasidės vidaus patalpų įrengimas.
Įrengta pirmoji Kaune požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje tilps 192 automobiliai, taip pat projekte numatyta speciali erdvė 100 dviračių. Požeminėje aikštelėje bus įrengta mašinų numerių atpažinimo sistema, tai suteiks galimybę kurį laiką transporto priemonę joje laikyti nemokamai.
Visa stoties teritorija nekito jau maždaug aštuonis dešimtmečius. Prieškario metais iškilęs raudonų plytų stoties pastatas buvo rekonstruotas 1981-aisiais. Tąkart buvo įrengtas naujas trečiasis aukštas, tačiau dabar nuspręsta grąžinti pastatui senąjį vaizdą.
Pasak architektų, daugelį metų Kauno autobusų stotis buvo negražioji geležinkelio stoties sesuo, tačiau šis projektas paskatins viso miesto rajono atgimimą. Kauno savivaldybė taip pat nesirengia likti nuošalyje.
Prieš pastatą Vytauto prospekte bus kuriama Stoties aikštė – tai 800 kvadratinių metrų ploto miesto viešoji erdvė po stogu. Stoties pasažas sujungs Vytauto prospektą su autobusų stoties peronu. Įsimintinu akcentu turėtų tapti virš stogo iškilęs didelis laikrodis.
Bendrasis pastato plotas sieks 13 tūkst. kvadratinių metrų. Požeminė aikštelė užims 5400 kvadratinių metrų plotą. Įsikurs prekybos centras „Rimi“, prekybos salonai, restoranai.
Autobusų stotyje numatyta įrengti laukiamąją salę, kasas, savitarnos kasas, bagažo saugyklą, patalpas turizmo agentūrai, kavinę, siuntų terminalą. Autobusų stoties perone bus aptarnaujami 10 000 žmonių ir 600 autobusų per parą, veiks 21 įlaipinimo ir 3 išlaipinimo aikštelės.
Pirkėjai reikalauja kokybės
Žinomas architektas Gintautas Natkevičius mano, kad statybų plėtrai daug įtakos turėjo naujojo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo komandos požiūris.
„Investuotojai linkę labiau pasitikėti šiais žmonėmis, atsirado daugiau užtikrintumo dėl ateities ir ramybės“, – svarstė G.Natkevičius. Miestas vis aktyviau atsinaujina ir tai gerai matyti vertinant tiek biurų, tiek gyvenamųjų pastatų statybas.
Pasak architekto, Kaune galima rasti patalpų biurams, tačiau nuomininkai reikalauja kokybiškesnių patalpų – su automobilių stovėjimo aikštelėmis, pigia priežiūra ir kitais šiuolaikiškais patogumais.
„Galima spėti, kad bendrovės daugiau uždirba ir nori skirti daugiau pinigų atsinaujinimui“, – kalbėjo G.Natkevičius. Jo nuomone, tos pačios taisyklės galioja ir gyvenamajai statybai. Ekonominės klasės būsto pasiūla gana didelė, tačiau pastaruoju metu gyventojai pageidauja aukštesnės kokybės, erdvesnių, patraukliose vietovėse esančių būstų.
„Artėjant eurui žmonės buvo pataupę pinigų, tačiau dabar juos leidžia vis drąsiau, o tai skatina nekilnojamojo turto plėtrą“, – mano G.Natkevičius.
Džiugina aplinkybių sutapimas
Viena biurų pastatą jau pastačiusi bendrovė „Mikrovisatos valda“ nusprendė imtis dar vieno panašaus projekto – 8 aukštų A energinės klasės biurų pastatas turėtų iškilti Savanorių prospekte.
Nuomai bus skirti 6 viršutiniai aukštai, kiekvieno jų plotas sieks 800 kvadratinių metrų.
„Sugebėjome patenkinti nuomininkų poreikius ir lūkesčius, todėl manome, kad galime imtis dar vieno projekto“, – sakė bendrovės „Mikrovisatos valda“ projektų vadovas Marius Strolis.
Pasak jo, šiuo metu rengiamas pastato projektas, o statybos turėtų prasidėti rudenį.
Nors pastatą ketinama įrengti 2017-ųjų rudenį, jau šiuo metu vyksta derybos su galimais nuomininkais.
„Daugiausia dėmesio skirsime inžinerinei daliai, funkciniam patogumai, nes klientai akcentuoja būtent šias darbo vietos savybes“, – kalbėjo M.Strolis.
Bendrovės atstovą itin nudžiugino žinia, kad miesto savivaldybė jau yra parengusi netoliese esančio Kalniečių parko atnaujinimo techninį projektą. Jeigu darbus pavyktų atlikti vienu metu, nuomininkai galėtų dirbti itin patrauklioje aplinkoje.
Rūpi Vienybės aikštės ateitis
Koncernas SBA šiuo metu intensyviai dirba derindamas buvusio „Pramprojekto“ pastato Kaune architektūrinius ir infrastruktūrinius sprendimus su miesto atsakingomis institucijomis. Statybos darbų pradžia priklausys nuo to, kaip greitai pavyks rasti sutarimą.
SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius pastebėjo naujosios Kauno valdžios siekius, kad miestas keistųsi ir pritrauktų daugiau investicijų, miesto vadovai nusiteikę padėti spręsti visus iškylančius klausimus.
„Kaip investuotojai norėtume statybos darbus pradėti kaip galima greičiau, tačiau kartu puikiai suprantame, kokia svarbi miestui yra Vienybės aikštė ir tai, jog čia pastato inžinerinių ir architektūrinių sprendimų derinimas gali trukti kiek ilgiau. Norime, kad mūsų plėtojamas verslo centras būtų išskirtinis, atitinkantis vietos svarbą, jo statybose naudosime moderniausius inžinerinius sprendimus“, – kalbėjo E.Valentinavičius.
Ar tikrai investuotojai rauda dėl biuro pastatų stygiaus laikinojoje sostinėje?
Pasak koncerno SBA viceprezidento E.Valentinavičiaus, Kaune aukščiausios klasės biurų pasiūla yra gerokai mažesnė nei Vilniuje, centre nėra daug didelių šiuolaikiškų biurų su automobilių statymo vietomis, nors tokių patalpų poreikis iš verslo juntamas.
Besidominčiųjų šiuo projektu netrūksta, šiuo metu jau vyksta derybos su potencialiais nuomininkais.
A klasės biurų nuomos kainos Kaune yra kur kas mažesnės, nors investicijos į tokio pat lygio pastatus Vilniuje ir Kaune beveik nesiskiria, todėl komercinio nekilnojamojo turto plėtra Kaune turi daugiau iššūkių.
„Mikrovisatos valdos“ projektų vadovas M.Strolis pritarė, kad šiuolaikiškų biurų Kaune išties trūksta ir netyla kalbos apie planus didinti pasiūlą.
„Kita vertus, paklausa nėra įspūdinga ir vienu metu išnuomoti didelius plotus nėra lengva užduotis“, – svarstė M.Strolis.
Po ilgo sąstingio – atsigavimas
„Nekilnojamojo turto rinkoje Kaune jau kuris laikas vyksta pokyčiai – pradedami įgyvendinti biurų projektai, tvarkomos apleistos teritorijos, vaiduokliais tapę pastatai. Po ilgo sąstingio miestas atsigauna“, – įsitikinęs statybų bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Pastebima ir pasikeitusi investuotojų elgsena. Anksčiau juos domino tik sostinė, o dabar vis rimčiau svarstomos galimybės verslo centrus steigti Kaune. Investuotojus vilioja itin patogi Kauno vieta šalies žemėlapyje – iš jo galima greitai pasiekti visus didžiuosius miestus, be to, kiek mažesnės nei sostinėje verslo išlaikymo sąnaudos.
Daugiau verslo investicijų, Kaune besikuriantys tarptautinių įmonių biurai reiškia naujas darbo vietas ir, galima prognozuoti, ateityje dar labiau augsiantį kokybiškų naujų gyvenamųjų patalpų poreikį.
„Kaune išlieka itin didelis aukštesnės klasės tiek verslo, tiek gyvenamųjų patalpų poreikis, jis, galima tikėtis, šiemet neslūgs“, – mano „YIT Kausta“ vadovas K.Vanagas.
Postūmį lėmė ir Laisvės alėjos rekonstrukcija. Su ja galima sieti tai, kad gyventojai pradėjo labiau domėti būstais miesto centre ir aplink jį.
Šiuo požiūriu Kaunas – labai specifinis miestas, nes itin sparčiai plečiasi į užmiesčius. Taip susiklostė, kad kauniečiams gero gyvenimo simbolis yra nuosavas namas arba kuklesnis jo variantas – kotedžas.
Pasak K.Vanago, per pastarąjį dešimtmetį miestas nevaldomai išsiplėtė į užmiestį, o centras, Laisvės alėja ištuštėjo. Tačiau į „laukus“ išsikrausčiusiems gyventojams nebuvo sukurta reikiama infrastruktūra. Tad pavargę nuo ilgų kelionių į darbą, prastos infrastruktūros šalia namų, pramogų vietų stokos gyventojai vėl atranda miesto centrą.
Nekilnojamasis turtas Kaune jau traukia smulkiųjų investuotojų dėmesį. Jie renkasi būstą ne gyventi, bet kaip investiciją ir ieško nedidelio ploto butų centre ir aplink jį.
Butus kaip investiciją Kaune dėl greitesnio atsiperkamumo renkasi ne tik kauniečiai, bet ir sostinės gyventojai.
„YIT Kausta“ šiuo metu gyvenamųjų namų statybas vykdo Vilniuje ir Kaune. Įprastai būstų sostinėje parduodama dvigubai daugiau nei Kaune, tačiau šiemet situacija keičiasi – Kaunas pamažu vejasi Vilnių.
Kaune šiuo metu „YIT Kausta“ įgyvendina du gyvenamųjų namų projektus – Piliamiesčio urbanistinį projektą ir stato „Šilo namų“ kvartalą.
Pro langą – žvilgsnis į pilį
Naujai kuriamoje 5,4 hektaro ploto Piliamiesčio teritorijoje per artimiausius penkerius metus iškils gyvenamųjų namų kvartalas, verslo centras, o dešinioji Neries pakrantė priešais Kauno pilį gerokai pasikeis. Skaičiuojama, kad Piliamiesčio teritorijoje galės įsikurti per 2000 gyventojų.
Projektui „YIT Kausta“ specialistai ruošėsi trejus metus. Buvo atlikti įvairūs tyrimai, surengtas architektų konkursas. Pasak K.Vanago, tai pirmasis po nepriklausomybės atgavimo Kaune vykdomas tokio dydžio urbanistinis projektas upės pakrantėje. Iš jos atsiveria gražiausias Kaunas – Kauno pilis, Santakos parkas, senamiestis.
Šalia gyvenamųjų namų bus nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengti suoliukai, o dalis terasinio apsauginio pylimo bus suformuota kaip amfiteatras, kuriame bus galima prisėsti ir atsipūsti prie upės, susitikti su bičiuliais. Tad pirmajame statybų etape 1,5 mln. eurų skirta vien viešosioms erdvėms ir infrastruktūrai įrengti. O „YIT Kausta“ iniciatyva ir finansinėmis lėšomis įrengta damba ją pastačius bus perduota Kauno miesto savivaldybei, kuri ją galės naudoti savo nuožiūra.
Šiuo metu Piliamiestyje kyla du 6 aukštų ir vienas 4 aukštų gyvenamieji namai.
Aukštesniuose namuose bus įrengta po trisdešimt 36–78 kv. m ploto butų, keturių aukštų name – trisdešimt du 40–70 kv. m ploto butai. Iš viso teritorijoje planuojama statyti 20 daugiabučių gyvenamųjų namų.
„Tikimės, kad su Piliamiesčio projektu pradedama tvarkyti dešinioji Neries pakrantė duos postūmį kitiems plėtros projektams. Visame pasaulyje miestų, įsikūrusių prie upių, pakrantės yra puoselėjamos ir laikomos prestižine vieta gyventi. Tad pradėję vykdyti projektą didelį kauniečių susidomėjimą juntame ir mes. Akivaizdu, kad kokybiško naujos statybos būsto išskirtinėje vietoje poreikis Kaune yra didelis“, – tikino „YIT Kausta“ generalinis direktorius K.Vanagas.
Investuotojai trypčioja prie durų
Rugilė Andziukevičiūtė“Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros grupės vadovė
„Didžiausią postūmį investicijoms augti Kauno mieste turėtų daryti erdvūs A klasės biurai. Remiantis skirtingų nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, iki 2017 metų pabaigos Kaune planuojama pastatyti iki 40 000 kvadratinių metrų komercinės paskirties patalpų. Tai turėtų paskatinti paslaugų centrus norinčių kurti investuotojų susidomėjimą.Juolab kad Varšuvoje vykusiuose Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimuose Kaunas paskelbtas patraukliausiu augančiu miestu steigti paslaugų centrus Vidurio ir Rytų Europoje. Nepakenktų ir strategiškai persvarstyti miesto bendrųjų planų, numatyti teritoriją, kurioje galėtų koncentruotis komercinės paskirties pastatai, apie tai aiškiai paskelbti nekilnojamojo turto plėtotojams ir dirbti su šia vizija.Derėtų rengti konsultacijas, skatinti lengvatomis, paspartinti procesus pagreitinant statybos leidimų išdavimą ir teritorijų planavimo procedūras. Ši Kauno valdžia turi didžiulį potencialą pakeisti miesto veidą, tačiau reikia ambicingų planų ir realių darbų.“
Drasko biurokratinius pančius
Povilas MačiulisKauno vicemeras
„Verslas vis labiau pasitiki Kaunu ir miesto valdžia, o tai tiesiogiai susiję su savivaldybės vadovybės pasikeitimu. Anksčiau girdėdavome investuotojų nusiskundimų, esą Kaunas primena pelkę, – bandydamas imtis nekilnojamojo turto projektų gali ne tik įklimpti, bet ir nuskęsti.Dabar viskas keičiasi iš esmės. Metus dirbanti naujoji miesto valdžios komanda išsikėlė kelis pagrindinius tikslus – biurokratinio aparato mažinimas, procedūrų trumpinimas ir investicijoms patrauklaus mikroklimato kūrimas.Nėra geresnio būdo pagrįsti tokius teiginius kaip rengiamų projektų skaičius. Štai per visus metus po nepriklausomybės atkūrimo Kaune pastatyti vos keli biurų paskirties pastatai, kurių plotas viršijo 3000 kvadratinių metrų.O vien per pastaruosius metus Kaune lyg grybai po lietaus pasipylė iniciatyvos ir šiuo metu skaičiuojame net 12 biurų pastatų, kurie projektuojami arba jau turi statybos leidimą. Dalis šių pastatų bus didesni kaip 10 tūkstančių kvadratinių metrų.Investuotojų dėmesys koncentruojasi į miesto centrą. Pastebime koncentraciją aplink Laisvės alėją ir Nemuno salą, abiejuose upės krantuose. Tačiau savo nišą atras ir objektai, kurie plėtojami atokesniuose rajonuose.Paklausūs biurai bus Savanorių prospekte ir kitose miesto erdvėse, nes iš čia patogu pasiekti oro uostą ir kelią A1. Dalis kauniečių gyvena užmiestyje – Kauno rajone, todėl jiems darbas miesto centre ne itin patogus ir kur kas labiau tiktų miesto pakraštyje esančios alternatyvos.Nuolat bendraujame su investuotojais, kuriems Kaunas įdomus dėl didelio aukštos klasės jaunų specialistų skaičiaus, universitetų, patogios infrastruktūros ir transporto bei logistikos. Tačiau pagrindinė problema, dėl ko jie dabar negali ateiti į Kauną, – visos biuro patalpos užimtos. Todėl pirmieji pastatyti nauji pastatai tikrai atvers kelią naujoms įmonėms, kurios laukia galimybės atidaryti savo padalinius Kaune.“
