Maldos namai virto kailių dirbtuvėmis
Apleisti maldos namai parduodami jau nebe pirmąjį kartą. Sovietmečiu bažnyčioje buvo įrengtos kailių ir odos dirbtuvės, o prieš daugiau nei dvidešimt metų statinys grąžintas evangelikų liuteronų bendruomenei.
Dar 2005 metais šis pastatas pripažintas kultūros vertybe, tačiau jo paskirtis taip ir išliko komercine. Anuomet ekspertai įvertino, kad sugrąžintų maldos namų rekonstrukcijai prireiktų 3 mln. litų. Tačiau liuteronų bendruomenei nesuradus pakankamai lėšų bažnyčia už kelių dešimčių tūkstančių litų sumą buvo parduota kaunietei architektei Editai Stankevičiūtei-Righetto.
Moteris čia ketino įrengti kultūros ir meno centrą, spėjo uždengti pastato stogą, rekonstruoti perdangas, tačiau atsiradus skoloms darbai nutrūko.
Sulaukė tik poros skambučių
Garliavos maldos namai 2009 metais pradėti pardavinėti varžytinėse. Anuomet pradinė jų kaina siekė 110 tūkst. litų, tačiau statinį įsigiję savininkai po metų jį norėjo parduoti gerokai brangiau – už 400 tūkst. litų sumą. Per trejus metus taip ir nepavyko surasti pirkėjų, pasiryžusių atgaivinti bažnyčią. Šiemet šis išskirtinis statinys vėl sugrįžo į nekilnojamojo turto rinką – dabartinė jo kaina siekia 87 tūkst. eurų sumą.
„Bažnyčią pardavinėjame jau keletą mėnesių, tačiau sulaukėme tik poros skambučių. Viena moteris planavo čia įrengti kavinę, tačiau vėliau pakeitė nuomonę. Objektas – specifinis, tad ir pirkėją surasti nelengva, manau, jis galėtų patraukti žmones iš užsienio, kurie būtų religingi arba vertinantys meną“, – svarstė pastatą parduodanti nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ brokerė Evelina Vičiūnienė.
Išlaidos rekonstrukcijoms – nežinomos
Dabartiniai bažnyčios savininkai turi parengtą bažnyčios rekonstrukcijos projektą, leidžiantį čia atidaryti meno galeriją. Tiesa, maldos namų šeimininkai neapskaičiavo, kiek atsieitų 1870 metais pastatytos bažnyčios remonto darbai.
„Savininkai planavo pastate atidaryti barą, ekspozicijų sales, galbūt rengti koncertus, tačiau jų planai pasikeitė. Šiuo metu viduje – visiškai tuščia, spėta tik iškasti rūsį, kuriame galima įsirengti papildomas patalpas“, – kalbėjo E.Vičiūnienė.
Pirmojo pasaulinio karo metais evangelikų bažnyčia smarkiai nukentėjo, tačiau vėliau ji buvo atstatyta pagal Antano Gruodžio projektą. Prieš daugiau nei dešimtmetį paveldosaugininkai išskyrė saugotinas pastato dalis – jo tūrį, bokštą, šlaitinį stogą, medines gegnes, arkines nišas, piliastrus, karnizus, betoninę fasado apdailą.
