36 metų klaipėdietis architektas tik balandžio mėnesį su bendraamžiais kolegomis baigė rekonstruoti Nacionalinį Latvijos meno muziejų Rygoje, kuris buvo pripažintas geriausiu 2015 metų pastatu Latvijoje. Dabar vyras visas mintis sutelkęs į savo projektą Palangoje, Nemirsetoje.
„Šiuolaikiškos architektūros būstas – tai ideali vieta gyventi arba poilsiauti tarp ilgaamžių pušų. Jis išsidėstęs Pietinėje Palangos dalyje – šalia pajūrio bei regioninio parko. Tai Skandinaviško stiliaus būstas.
Olandijoje ar Šveicarijoje galite pamatyti daug tokių architektūrinių sprendimų, tačiau Lietuvoje tai drąsus bandymas, kai panaudojamas toks kiekis stiklo“, – rodydamas maketą paaiškino A.Skiezgelas.
Tarp pušų ir jūros ošimo
Praėjusiais metais Palangoje pradėtas statyti keturių butų statinys šiemet buvo užbaigtas. Kiekviename bute galime pamatyti po tris kambarius, gaubiamus langų virtinių. Vieno buto plotas – apie 65 kv. metrus. Už įrengtą šeiminkas tikėtųsi gauti apie 120 tūkst. eurų.
„Mano tikslas – sukurti tokį pastatą, kad išvažiavus iš miesto ir leidžiant laiką gamtoje nenutrūktų ryšys su gamta. Apartamentų išsidėstymas miške atskleidžia trapumą ir susiliejimą su gamta. Mes panaudojome labai daug stiklo, kad, būdamas viduje, jaustumeisi kuo arčiau gamtos.
Vidiniame kiemelyje išsaugojome ilgametę pušį. Už 30 metrų telkšo tvenkinys, o už 800 metrų banguoja jūra. Iki Palangos centro taip pat netoli – tik 4 kilometrai“, – kalbėjo architektas.
Abejingų nepalieka už kelių šimtų metrų nutįsęs Nemirsetos pliažas, kur dar vyrauja laukinė gamta, nejusti žmogaus įsikišimo. Kaip tik šioje vietoje yra Nemirsetos moreninis kyšulys. Tai jėgos aitvarų profesionalų ir mėgėjų rojus.
Sukurta vieno lietimo principu
Šiuolaikiškas būstas skiriasi nuo kitų standartinių kotedžų, nes įėjimai ir terasos nėra vienoje eilėje. Padarytas vidinis kiemelis, pro kurį gyventojai pateks į butą. Terasos suplanuotos skirtingose pastato pusėse, nes taip sukuriama daugiau privatumo.
„Idėja buvo sukurti būstą vieno lietimo principu, kaip ir žaidime su kamuoliu. Sienos padarytos be jokios apdailos – išbetonavome, nuėmėme klojinius ir viskas, tai galutinė apdaila. Grindys – lygiai taip pat: padarėme plokštinius pamatus ir nušlifavome grindis (poliruotas betonas)“, – sakė A. Skiezgelas.
Būsto savininkas dažnai išgirsta klausimą: „Kaip tokį namą galima įrengti?“. Todėl jis planuoja, visiškai įrengti būstą pats.
„Dabar konstrukcija susideda iš betono, stiklo ir aliuminio. Išorinėms sienoms pritaikyta lentų faktūra su įspaustomis medžio rievėmis. Sanitariniuose mazguose bus lygi faktūra. Visos kitos būsto dalys, tokios kaip durys, pertvarėlės ar virtuvės baldai, bus pagamintos iš medienos (pasirinktinai: beržo, pušies, alksnio ar ąžuolo)“, – teigė architektas.
Būstas šildomas ir vėsinamas „oras-oras“ principu, kai šildoma šilumos siurbliu. Šaltas oras pakeičiamas šiltu ir atvirkščiai. Šildymą galima reguliuoti nuotoliniu būdu – išmaniuoju telefonu.
„Galima nusiųsti SMS žinutę į namą ir įjungti grindinį šildymą arba išjungti. Pavyzdžiui, išvažiuodamas nustatai, kad temperatūra namie būtų minimali, o sugrįždamas nustatai, kad pašiltų iki 20 laipsnių. Jaukumą sukurs kietojo kuro židinys arba krosnelė su spragsinčių malkų žaižaruojančia ugnimi“, – sakė savininkas.
Name supilti plokštiniai pamatai ir sienoms panaudoti nerūdijančiojo plieno strypai. Betoninis fasadas iš tikrųjų kabo ir neturi pamato. Vieni plokštiniai pamatai, ir jokio papildomo pamato fasadui nereikia. Pasak architekto, tai naujas inžinerinis sprendimas.
Andrius sako, kad kol kas Lietuvoje tik vieną kitą rasi panašų namą.
