Skirstydamiesi po koncerto žiūrovai taip pat neslėpė nusivylimo garsu, minėjo, kad ir rugpjūčio 12 dieną įvykusiame Laimos Vaikulės koncerte jis buvo negeras.
„Sėdėjome aukštai tribūnose, ir ten garsas buvo kuo puikiausias“, – apie L.Vaikulės koncertą sakė jame su šeima buvęs Palangos vicemeras Rimas Mikalkėnas. Išgirdęs, kad G.Paškevičius apkaltino architektą dėl salės akustikos, vicemeras neslėpė nuostabos. Jis priminė, jog 2019-aisiais šioje salėje vyks svarbiausias Europos varinių pučiamųjų orkestrų renginys – šio žanro muzikos žemyno čempionatas.
Kad toks renginys įvyktų, reikia, jog speciali delegacija įvertintų salės akustines savybes. O pernai lapkritį kaip tik dėl šios priežasties į Palanga buvo atvykę Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos (EBBA) vadovai. Kad galėtų objektyviau įvertinti salės galimybes, tą dieną Palangoje specialiai buvo organizuota trijų Lietuvos varinių pučiamųjų orkestrų perklausa. EBBA vadovai salės akustikai neturėjo jokių priekaištų.
„Čia popsininkai (populiarios muzikos atstovai) nori viens du viską greitai paruošti, aparatūrą naktį montuoja, per pietus baigia, tada – trumpa repeticija ir iškart koncertas. Taip negali būti, geram koncertui reikia ruoštis atsakingai, neužtenka sustatyti mikrofonus, čia juk ne sporto salė“, – sakė R.Mikalkėnas. Jis svarsto, kad čia greičiausiai kalti naujos technikos gerai neįvaldę garso operatoriai.
Nors ir taupydama lėšas, objekto užsakovė Palangos savivaldybė pageidavo išsaugoti projekte numatytą modernią skaitmeninę elektroakustikos sistemą. Jos esmė ta, kad dirbtinai pailginama garso aido trukmė. Natūrali salės akustika nuo scenos sklindantį garso aidą išlaiko sekundę. Elektroakustinė sistema šį aidą leidžia dirbtinai pailginti iki 5 sekundžių. Tai atitinka pasaulio katedrose skambančio aido trukmę. Garsas patenka į virš scenos kabančius specialius 8 mikrofonus, išdėliotus labai tiksliais kampais. Paskui jis pereina į valdymo procesorių ir, jau tolygus bei pritaikytas atitinkamam muzikiniam žanrui, transliuojamas žiūrovui per sienose, lubose ir po laiptais sumontuotas 112 kolonėlių. Pagal aido trukmę ir specifinius atskirų muzikos žanrų poreikius Palangos koncertų salėje suprogramuota net 15 įvairios aido trukmės variantų.
Turėdama tokią elektroakustinę sistemą Palangos koncertų salė gali lygiuotis į Roterdamo (Nyderlandai), Seulo (Pietų Korėja) filharmonijas, Sidnėjaus (Australija) operos salę. Europoje tokios akustinės sistemos įdiegtos apie 50 salių. Naują Palangos vasaros koncertų salę suprojektavęs „Uostamiesčio projekto“ įmonės bendraturtis architektas Algirdas Stripinis teigė, jog tai vienas jo objektų, apie kurį jis ramia sąžine gali pasakyti, kad pavyko: “Šiuo metu yra įgyvendintas tik pirmas salės etapas. Kol kas nėra įrengta perspektyvinių patalpų atlikėjams su papildomais išėjimais į sceną, nėra pagal projektą sumontuota stacionari įgarsinimo, apšvietimo įranga (ją turėtų įrengti šiuo metu renkamas salės operatorius).
Suprojektuotai įgarsinimo įrangai specialistai yra parinkę išdėstymą visoje salės erdvėje, užtikrinantį pilną uždengiamumą. Kol kas popatlikėjų koncertų įgarsinimui naudojama nuomojama, atsivežtinė įranga kurią sudaro kelis kartus mažiau elementų išdėstytų tik ties scena, todėl tikėtina, kad gali atsirasti problematiškesnių vietų. Kadangi mūsų visų tikslas yra maksimaliai kokybiškas garsas labai norėtųsi, kad atlikėjai ar garso operatoriai matydami problemą prieš koncertą susisiektų su žmonėmis dirbusiais prie salės technologijos, yra įvairių sprendimo būdų, tarkim, tinkamai pajungta elektroakustinė sistema gali tarnauti ir kaip papildomas įgarsinimo elementas ar pan. Nors visi pasiruošę padėti tačiau niekas nieko neklausia, geriau nusprendžia viešai pasišvaistyti savo nuomone net nepabandę problemos išspręsti.“
