Apie sumanymą Kaune įkurdinti dvi ministerijas jau ne kartą viešai skelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Pasak politiko, būtent Kaune rengiama didžioji dalis šiose ministerijose dirbančių specialistų. R.Karbauskis tikino esą šis projektas jau aptartas su Kauno valdžia ir prisidėtų stiprinant regionus.
Prieš aštuonerius metus planas perkelti į Kauną Žemės ūkio ministeriją buvo įtrauktas net į tuometinės Vyriausybės programą, tačiau jis žlugo. Kodėl taip atsitiko?
Pajuto stiprų pasipriešinimą
Pakaunėje ūkininkaujantis Seimo narys ir buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vienas pirmųjų pasiūlė Žemės ūkio ministeriją įkurdinti Kaune.
„Šis sumanymas buvo įrašytas į 2008-ųjų Vyriausybės programą“, – priminė politikas. Jis priklauso tuo metu Vyriausybę formavusiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos kriščionims demokratams.
Kodėl nepavyko sumanymo paversti tikrove?
K.Starkevičius nurodė dvi pagrindines priežastis. Jau 2009 metais šalį užklupo dideli finansiniai sunkumai, todėl Vyriausybė turėjo gausybę svarbesnių reikalų ir projektų.
Tuometinis ministras taip pat tikino pasigedęs aukščiausius postus užimančių politikų palaikymo.
Priešingai – labai įtakingi žmonės siuntė signalus geriau neliesti šios temos. K.Starkevičius susidūrė ir su milžinišku ministerijos tarnautojų pasipriešinimu. Vis dėlto jam pavyko perkelti į Kauną du ministerijos padalinius, kurių vienas veikia lig šiol.
Kaunietis ir dabar mano, kad Žemės ūkio ministeriją tikslinga perkelti į Kauną, nes tokiu būdu stiprinami regionai.
„Daugybė kauniečių kasdien važinėja į darbą Vilniuje.
Nieko baisaus neatsitiktų, jeigu susiformuotų srautas ir priešinga kryptimi“, – svarstė K.Starkevičius. Jis tikino palaikysiantis tokį sprendimą, nepaisant to, kuri partija pateiks siūlymą.
Surastų tinkamų erdvių
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius profesorius Antanas Maziliauskas mano, kad Žemės ūkio ministerija galėtų įsikurti šios aukštojo mokslo įstaigos valdose Akademijos miestelyje (Kauno r.). Nuo jo pasiekti Kauno centrą – visiškai nesudėtinga.
„Turime laisvos žemės statyboms, galima rekonstruoti ir pritaikyti ministerijos tarnautojų darbui vieną bendrabutį“, – svarstė A.Maziliauskas.
Rektorius neabejojo, kad Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną būtų naudingas visai šaliai, mat sostinė gerokai nutolusi nuo svarbiausių žemės ūkio regionų, Kaune rengiami žemės ūkio specialistai, kuriems dabar tenka važinėti į Vilnių. Ministerijos darbuotojams netektų be paliovos važinėti į sostinę, nes dabar daugybę suderinimų galima atlikti elektroninėje erdvėje.
Dėl Aplinkos ministerijos padėtis – labai panaši, tačiau profesorius A.Maziliauskas išvis abejojo, ar tokia Aplinkos ministerija, kokia yra šiuo metu, išvis reikalinga.
ASU rektorius mano, kad ministerijos perkėlimas užtruktų 3–4 metus. Apie tokius terminus verčia galvoti užsienio šalių patirtis.
„Reikalingas labai aiškus ir nuoseklus planas, kaip tai padaryti. Tokiu būdu pavyktų sušvelninti galimas neigiamas pasekmes.
Pirmiausia – esamų ministerijų darbuotojų nepasitenkinimą“, – kalbėjo profesorius A.Maziliauskas.
Laukia išskėstomis rankomis
„Turbūt nerastume nė vieno kauniečio, kuris nepritartų šiam projektui, nes tai – naujos darbo vietos“, – pareiškė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Pasak jo, geriausios žemės ūkio paskirties žemės yra vidurio Lietuvoje, todėl Kaune veikianti ministerija atsidurtų arčiau paslaugų gavėjų.
G.Petrauskas neabejojo, kad surasti patalpas ministerijoms tikrai nekils sunkumų. Vien šiemet mieste bus įrengta apie 11 tūkst. kvadratinių metrų biuro patalpų, o per artimiausius dvejus metus – dar mažiausiai 50 tūkst. kvadratinių metrų. Pardavus esamas ministerijų patalpas Vilniuje, gautų lėšų užtektų kelis dešimtmečius nuomoti šiuolaikiškus biurus.
Pats G.Petrauskas jau septynerius metus kasdien važinėja į darbą Kaune iš Kėdainių.
„Lietuva yra maža šalis, todėl istoriškai susiklostė nuostata, kad 100 kilometrų yra labai toli“, – kalbėjo administracijos direktorius.
Pasak jo, net kaimyninėje Lenkijoje 100 kilometrų nėra tolimas atstumas, o Vokietijoje visiškai normalu į darbą važiuoti 50 kilometrų ar dar toliau. Tik labai turtingi žmonės gyvena šalia darbo vietos.
„Susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno yra geriausias šalyje, todėl didelių sunkumų neturėtų kilti“, – mano G.Petrauskas.