Kokiuose namuose nori gyventi lietuviai?

Keičiantis gyvenimo būdui, rinkoje nuolat pasirodant naujoms statybinėms medžiagoms, keičiasi ir individualių namų architektūros tendencijos bei stiliai. Lietuvoje projektuojant individualius namus architektūrinius sprendimus neretai nulemia kaina, dėl to lietuviai linksta statytis mažesnį namą. Vis dėlto ne mažiau svarbu žmonėms tampa ir kokybė, o prioritetu – natūralumas ir paprastumas.

Kaip pastebi architektai, šiuolaikiniuose lietuvių individualiuose namuose jau akivaizdžiai dominuoja racionalumas.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Kaip pastebi architektai, šiuolaikiniuose lietuvių individualiuose namuose jau akivaizdžiai dominuoja racionalumas.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Kaip pastebi architektai, šiuolaikiniuose lietuvių individualiuose namuose jau akivaizdžiai dominuoja racionalumas.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Kaip pastebi architektai, šiuolaikiniuose lietuvių individualiuose namuose jau akivaizdžiai dominuoja racionalumas.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Kaip pastebi architektai, šiuolaikiniuose lietuvių individualiuose namuose jau akivaizdžiai dominuoja racionalumas.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Kaip pastebi architektai, šiuolaikiniuose lietuvių individualiuose namuose jau akivaizdžiai dominuoja racionalumas.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Kaip pastebi architektai, šiuolaikiniuose lietuvių individualiuose namuose jau akivaizdžiai dominuoja racionalumas.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Kaip pastebi architektai, šiuolaikiniuose lietuvių individualiuose namuose jau akivaizdžiai dominuoja racionalumas.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 21, 2016, 8:00 AM, atnaujinta Apr 17, 2017, 11:14 AM

Populiarėja „buto“ tipo namai

Atgavus nepriklausomybę ir panaikinus individualių gyvenamųjų namų dydžio apribojimus prasidėjo namų statybos vajus. Statytojai skubėjo investuoti pinigus į gyvenamųjų namų statybas, per daug nesirūpindami nei statinių projektais, nei kokybe. Aplink Lietuvos miestus ir miestelius pradėjo kilti nauji gyvenamųjų namų kvartalai, kuriuose dominavo dideli, prastos ir eklektiškos architektūros namai. Kaip teigia architektai, statybos ir architektūros stiliaus tiesiog nebuvo, o greitai nemažos dalies tokių namų statybos apskritai užstrigo.

Vis dėlto žmonių pajamos, o kartu ir poreikiai keitėsi, o tai nulėmė ir individualių namų projektavimo bei statybų tendencijų permainas. Nemažą įtaką tam turėjo pabrangę energetiniai resursai – elektra ir dujos.

Kaip pastebi architektai, šiuolaikiniuose lietuvių individualiuose namuose jau akivaizdžiai dominuoja racionalumas. „Lietuvoje šiuo metu dažniausiai statomi arba didesni vieno aukšto namai, arba mažesni, ekonominės klasės dviaukščiai. Po truputį populiarėja „buto“ tipo vienaukščiai namai, kurių bendras plotas yra nedidelis, juos ypač mėgsta jaunos šeimos“, – pastebi architektas Jurgis Kameneckas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pastato tipą neretai nulemia sklypo plotas. Kuomet sklypas nedidelis, tuomet dažniau projektuojamas dviejų aukštų pastatas. „Dviaukščio pastato privalumas yra erdvės suskaidymas, antrajame aukšte įrengiant miegamuosius ir pagalbines patalpas, pirmajame – populiaru įrengti apjungtą svetainės, virtuvės ir valgomojo – gyvenamąją erdvę“, – teigia J. Kameneckas.

Jam pritaria ir AV architektūros studijos vadovas Vytautas Butkus, teigdamas, kad mažas sklypas riboja ne tik namo plotą. „Mažame sklype projektuojant didesnio ploto vienaukštį namą nelieka vietos kiemeliui (poilsio zonai lauke)“, – teigia V. Butkus.

Vis dėlto architektai tikina, jog griežtai teigti, kuris pastato tipas geresnis – vienaukštis ar dviaukštis – negalima, kadangi kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų.

Stogo tipas priklauso ir nuo piniginės storio

Lietuvoje projektuojant individualius namus gana dažnai architektūrinius sprendinius nulemia kaina, todėl įdomesnės architektūros statiniai yra rečiau sutinkami. Kaina neretai nulemia ir stogo tipą.

Lietuvoje šiuo metu dominuoja dvišlaičiai ir vienšlaičiai pastatų stogai. Tai, anot V. Butkaus, nulemia Lietuvos klimato sąlygos.

Populiariausia stogo forma – dvišlaitis. Jo privalumas – galima montuoti pačią įvairiausią stogo dangą, o po stogu įrengti eksploatuojamą arba neeksploatuojamą palėpę. „Vienšlaičio stogo pranašumas prieš dvišlaitį – paprastesnė konstrukcija, mažesnis stogo plotas, todėl sumažėja įrengimo kaina ir šilumos nuostoliai“, – teigia architektas Simonas Turskis, užsiimantis individualių gyvenamųjų namų projektavimu.

Kai kuriuose Lietuvos regionuose gana populiarūs yra keturšlaičiai (valminiai) stogai. „Jų įrengimo kaina yra didesnė, o konstrukcijos – sudėtingesnės. Tiesa, tokio tipo stogai yra tvirčiausi“, – pasakoja S. Turskis, pridurdamas, kad taip pat populiarėja sutapdinti, šlaitiniai be karnizų (paslėptais latakais) stogai. Šie stogai vizualiai atrodo patraukliau, galima įdomesnė namo architektūra.

Dėl gero kainos ir kokybės santykio populiariausia danga šlaitiniams stogams Lietuvoje išlieka skarda ir beasbestis (fibrocementinis) šiferis. Taip pat populiarūs tik iš natūralių produktų – cemento, kalkakmenio, celiuliozės, vandens bei asbestą pakeitusio polivinalkoholio pluošto – lietuvių „Eternit Baltic“ gaminami banguoti lakštai („Gotika“, „Expressiva“ ir kt.).

Kitos dangos yra pritaikomos specifinėms situacijoms. „Norint klasikinio stiliaus stogo tinka keraminės ar betoninės čerpės, bituminės čerpės. Pastarosios yra lengvos ir nebūtinai brangios, bet netinka gausiai apželdintoje aplinkoje ar pavėsyje – greitai pasidengia kerpėmis“, – pasakoja J. Kameneckas. Be to, renkantis bitumines čerpes reikėtų nepamiršti, kad jos yra degios (priklauso E degumo klasei).

Nišiniai, arba tradiciniai sprendimai, yra šiaudų, skiedrų stogai, tačiau jiems labai svarbi darbų atlikimo ir medžiagų kokybė, reikalinga specifinė rangovų patirtis. Taigi, nusprendusieji statytis namą turėtų žinoti, kad jo architektūriniai ir eksterjero sprendimai priklausys ne tik nuo paties namo vizijos, bet ir nuo sklypo ploto. Nereikėtų pamiršti, kad namo estetinį vaizdą formuoja ne tik dydis ir gerai apgalvotas fasadas, bet ir stogas, kurio tinkamas parinkimas gali suteikti bendram vaizdui išskirtinumo, o jo gyventojams – saugumo ir ilgaamžiškumo pojūtį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.