Suskaičiuota, kiek kainuotų atsilaisvinę ministerijų pastatai Vilniaus centre

Keturiolika ministerijų pastatų yra išsibarstę po skirtingas Vilniaus centro ir Senamiesčio dalis, daugiausia jų yra Gedimino prospekte, kitos – jo prieigose, pavyzdžiui, A.Jakšto, Lukiškių, Vilniaus, J.Tumo-Vaižganto, Totorių gatvėse.

Vidaus reikalų ministerija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vidaus reikalų ministerija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pagal rinkimus laimėjusių „valstiečių“ sumanymą, pirmiausia į Kauną iš sostinės centro turėtų būti iškeltos Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.
Pagal rinkimus laimėjusių „valstiečių“ sumanymą, pirmiausia į Kauną iš sostinės centro turėtų būti iškeltos Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.
Pagal rinkimus laimėjusių „valstiečių“ sumanymą, pirmiausia į Kauną iš sostinės centro turėtų būti iškeltos Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.
Pagal rinkimus laimėjusių „valstiečių“ sumanymą, pirmiausia į Kauną iš sostinės centro turėtų būti iškeltos Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.
Teisingumo ministerija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Teisingumo ministerija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Švietimo ir mokslo minsiterija.<br>T.Bauro nuotr.
Švietimo ir mokslo minsiterija.<br>T.Bauro nuotr.
Kultūros ministerija.<br>Archyvo nuotr.
Kultūros ministerija.<br>Archyvo nuotr.
Krašto apsaugos ministerija.<br>P.Lileikio nuotr.
Krašto apsaugos ministerija.<br>P.Lileikio nuotr.
Finansų ministerija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Finansų ministerija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Susisiekimo ministerija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Susisiekimo ministerija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Užsienio reikalų ministerija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Užsienio reikalų ministerija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.<br>Archyvo nuotr.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.<br>Archyvo nuotr.
Ūkio ministerija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ūkio ministerija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ministerija siūloma perkelti į buvusią „Žalgirio“ stadiono teritoriją.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ministerija siūloma perkelti į buvusią „Žalgirio“ stadiono teritoriją.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ministerija siūloma perkelti į buvusią „Žalgirio“ stadiono teritoriją.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ministerija siūloma perkelti į buvusią „Žalgirio“ stadiono teritoriją.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Nov 30, 2016, 9:57 AM, atnaujinta Apr 16, 2017, 7:45 PM

Nors statinių vietos verslui itin patrauklios, daryti su jais, ką panorėjęs, negalėtum – dalis pastatų yra saugomi Kultūros paveldo departamento arba patenka į saugomas teritorijas.

Rekonstruoti nesudėtinga

„Vietoj ministerijų galėtų atsirasti visuomeninės paskirties pastatai – viešbučiai, biurai, prekybos zonos, jos miesto centrui suteiktų daugiau gyvybės.

Kiekvieno pastato pritaikymą reikėtų vertinti individualiai, akivaizdu, kad reikėtų juos atnaujinti, apšiltinti, todėl būtų svarbu išsiaiškinti, kiek lėšų tektų skirti pastatui išlaikyti“, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Verslą domintų ne tiktai ministerijų, bet ir joms pavaldžių įstaigų, tokių kaip Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, statiniai.

Svarbiausia, ką leis daryti

Daugelis ekspertų sutinka, kad dabartiniai ministerijų pastatai negalėtų varžytis su šiuolaikiniais verslo centrais, užtikrinančiais ne tik tinkamą planavimą, statybos kokybę, bet ir vietas įprastiems bei elektra varomiems automobiliams.

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų analizės departamento vadovas Saulius Vagonis mano, kad sėkminga ministerijų pastatų rekonstrukcija priklausytų nuo to, kokias sąlygas valstybė suteiktų būsimiems jų savininkams.

„Jei valstybė nuspręstų pastatus atiduoti tokius, kokie yra dabar, akivaizdu, kad jų vertė būtų gerokai mažesnė, jie būtų patrauklūs tik skurdiems nuomininkams.

Tačiau jei būtų leista keisti atlaisvintų pastatų paskirtį, verslininkai galėtų įrengti prabangius apartamentus, viešbučius ar prekybos zonas.

Svarbiausia, kad valstybė leistų ministerijų pastatus pritaikyti kitai veiklai“, – kalbėjo S.Vagonis.

Jo teigimu, buvusio Vilniaus savivaldybės pastato Gedimino prospekte rekonstrukcija galėtų būti laikomas vienu sėkmingų pavyzdžių.

Tuometė „Ajolo“ akcininkė Airijos kompanija „Duke House Asset Managers“ šį pastatą įsigijo už kiek daugiau nei 13 mln. eurų, jį rekonstravo ir pavertė šiuolaikišku prekybos centru „Gedimino 9“.

Ne visi pastatai patrauklūs

Miesto centre vis dar yra nuomininkų taip ir nesudominusių pastatų, pavyzdžiui, buvusio banko „Snoras“ būstinė A.Vivulskio gatvėje, nesulaukia pirkėjų ir buvęs SEB banko Naujamiesčio filialas Jogailos gatvėje.

Kol kas nuomininkų daugiau nei pusmetį nepavyksta rasti ir Vilniaus centriniam paštui, kuris verslininkams siūlo ilgalaikę nuomos sutartį daugiau nei 5 tūkstančių kvadratinių metrų ploto patalpose.

„Jeigu pastatas dėl savo planinių sprendimų ar inžinerinio lygio yra nepatrauklus, nuomininkų paieška gali užtrukti ir begalybę.

Tačiau jei objektas atitinka rinkos poreikius, savininkas prašo protingos nuomos kainos, nuomininkus turėtų surasti per 3–6 mėnesius“, – kalbėjo S.Vagonis.

Siūlo „Žalgirio“ stadioną

Praėjusią savaitę nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis visas ministerijas iš senųjų pastatų pasiūlė perkelti į buvusio „Žalgirio“ stadiono teritoriją. Ten „Hanner“ stato viešbučių ir biurų kompleksą.

Nors ši idėja viešojoje erdvėje sklandė daugiau nei prieš metus, ji kol kas nėra laikoma tinkamiausia.

„Jei ministerijos būtų perkeltos į šią teritoriją, mes neišspręstume esminės problemos – spūsčių miesto centre.

Be to, tai reprezentacinė Vilniaus vieta, todėl valstybė negalėtų sau leisti nuomotis patalpų šioje vietoje – juk čia planuojamas aukštos klasės biurų pastatas, taip pat tarptautinio tinklo „Marriott“ keturių žvaigždučių viešbutis.

Buvusio stadiono vietoje šiuo metu suplanuota per 2 tūkst. automobiliams skirtų vietų, jei čia atsirastų dar daugiau pastatų, teritorija paprasčiausiai užsikimštų.

Manau, tai nėra ekologiškas ar efektyvus pasirinkimas.

Jeigu būtų nuspręsta kurti ministerijų miestelį, jis turėtų atsirasti patogiau pasiekiamame miesto pakraštyje“, – sakė M.Statulevičius.

Jei valdžią į savo rankas paėmę „valstiečiai“ įgyvendintų pažadą dvi ministerijas perkelti į Kauną, o kitas – į Vilniaus pakraštį, centre atsilaisvintų net 132 tūkst. kv. metrų ploto patalpų. Ar jos domintų verslininkus?

Remiantis Registrų centro duomenimis, pateikiame galimas ministerijų pastatų rinkos kainas

1. Aplinkos apsaugos ministerija – apie 4 mln. eurų (3174,75 kv. m.)

2. Energetikos ministerija – apie 2,1 mln. eurų (1483,46 kv. m.);

3. Finansų ministerija – apie 10,7 mln. eurų (8863,45 kv. m.);

4. Krašto apsaugos ministerija – apie 6,93 mln. eurų (4714,37 kv. m.);

5. Kultūros ministerija – apie 3,93 mln. eurų (3119,92 kv. m.);

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – apie 3,91 mln. eurų (3104,99 kv. m.);

7. Susisiekimo ministerija – apie 6,05 mln. eurų (3841,76 kv. m.);

8. Sveikatos apsaugos ministerija – apie 3,7 ln. eurų (2515,69 kv. m.);

9. Švietimo ir mokslo ministerija – apie 4,56 mln. eurų (3473,77 kv. m.);

10.Teisingumo ministerija – apie 6,06 mln. eurų (3981,42 kv. m.);

11.Užsienio reikalų ministerija – apie 20,54 mln. eurų (14 493,68 kv. m.);

12.Ūkio ministerija – apie 20,2 mln. eurų (13 743,93 kv. m.);

13.Vidaus reikalų ministerija – apie 19,07 mln. eurų (11 350,78 kv. m.);

14. Žemės ūkio ministerija – apie 24,3 mln. eurų (15 429, 22 kv. m.)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.