Pilka Vilniaus autobusų stotis pajuoduos iš pavydo išvydus naują stotį Kaune

Apie Kauną mažai nutuokiantis tūlas pašalaitis nustebtų išgirdęs, kad Stoties rajonas netrukus taps viena patrauklesnių miesto dalių. Dabar Vytauto prospekto atkarpa nuo Ramybės parko iki pat Geležinkelio stoties prieigos atrodo kaip po nedidelio, bet smarkaus karo. Ten, kur buvo šaligatvis, išraustos duobės ir lyg tyčia prie miesto viešojo transporto stotelių. Įlipti į troleibusą ar autobusą – iššūkis.

Pačiame prospekte burzgia kelininkų mašinos, rengiamasi iš naujo asfaltuoti gatvę, susidaro didelės spūstys leidžiantis nuo Parodos gatvės ir važiuojant tautos šventove praminto „Akropolio“ ir stoties link.

Jei neužklups gili žiema, Stoties rajonas pasikeis neatpažįstamai. Į gerąją pusę.

Tačiau praeitį perdėtai įsimylėjusiems kauniečiams atsinaujinusiame rajone dar liks apleistų vietų, kur jie galės džiaugtis nušiurusiomis prekyvietėmis, pastatais vaiduokliais.

Naujoji Autobusų stotis, dar apkalta pastoliais, dabar panaši į milžinišką ažūrinį kiaušinį. Iki metų pabaigos jis turi skilti, ir tada išsiris jau ne bjaurusis ančiukas, o milžiniškas gulbinas ir erelis viename.

Kaunas turės vieną šiuolaikiškiausių, didžiausių autobusų stočių Europoje. Pilka sovietinė Vilniaus autobusų stotis pajuoduos iš pavydo!

Pagal architekto Gintaro Balčyčio projektą statoma Kauno autobusų stotis išsiskirs itin šiuolaikiška architektūra, taps bene didžiausiu keleivių transporto terminalu Lietuvoje. Dar turint galvoje požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, naują šaligatvį ir praplatėjusį Vytauto prospektą, jau anksčiau atnaujintą Geležinkelio stotį – iš šios Kauno dalies bus galima tikėtis investicijų traukos. Mažų mažiausiai miesto įvaizdis turėtų pakilti į aukštesnę kokybę.

Bet išlieka ir spuogų ant gražuolės kūno. Vienas jų – Stoties turgus. Įsikūrus tvarkingam, šiuolaikiškam Miesto turgui buvusio „Planetos“ kino teatro patalpose, jis dar vadinamas senuoju turgeliu, gėlių turgumi.

„Laikinoji sostinė“ pasižvalgė po šią pavargusią, remonto dešimtmečius nemačiusią prekyvietę.

Senajame turgelyje išsiskiria trys zonos. Pirmoji, nedidelė atkarpa, prisišliejusi prie „Planetos“ nugaros, – liekanos seniau čia buvusios didelės prekybos daržovėmis, vaisiais, mėsa ir žuvimi, kitais maisto produktais erdvės.

Maisto produktais, šviežia ir rūkyta mėsa Stoties turguje prekiaujama tik dviejuose trijuose kioskuose. Jie išsilaiko taupių, mažas pajamas gaunančių pirkėjų dėka: tie patys produktai čia kainuoja 20–30 centų pigiau nei „Planetos“ turguje. Už prekystalių dar stovi kelios daržovių ir vaisių pardavėjos.

Stoties turgaus vaizdas – apgailėtinas: grindinys duobėtas, senos statybos kioskai atrodo varganai. Bet čia galima įsigyti vyresnio amžiaus pirkėjų vis dar geidžiamų rusiškų, baltarusiškų maisto papildų, buitinės chemijos. Net yra prekystalis, ant kurio pristatyta parfumerijos, taip pat garsių firmų kvepalų – keliskart pigiau nei kosmetikos parduotuvėse. Tik įsigiję, tarkime, „Versace“ kvepalų neturėtumėte nustebti, jog jais pasipurškę trenksite legendiniu sovietinių laikų odekolonu „Trojnoj“.

Einant gilyn Tunelio gatvės link, patenkama į drabužių ir avalynės sritį. Prekeiviai įsikūrę improvizuotuose pasažuose, padarytuose panaudojant polietilenines užuolaidas. Vasarą čia karšta, žiemą – šalta.

Daug metų drabužiais prekiaujanti Nijolė sakė žinanti, jog atnaujinus Autobusų stotį miesto valdžia planuoja pertvarkyti ir Stoties turgų. Paklausta, ar nepatirs nuostolių remonto, jei toks vyks, metu, prekeivė atrėžė: „Ir dabar vieni nuostoliai. Tikros prekybos jau seniai nėra. Maisto produktų prekiautojai dar vargais negalais laikosi, o prekyba drabužiais merdi. Tegul tik tvarko šį varganą turgų, nes tokia šiukšlyno aplinka įgriso“, – žodžių į vatą nevyniojo Nijolė.

Jos kaimynystėje drabužiais prekiaujanti Edita guodėsi: esą kai uždarė Autobusų stotį, išnyko ir paskutiniai pirkėjai.

„Kol dar veikė Autobusų stotis, ateidavo vienas kitas nuobodžiaujantis keleivis, tai batus išsirinkdavo, tai pirštines“, – sakė prekybininkė.

Žinodama, kad atnaujintos Autobusų stoties įkurtuvės ne už kalnų, moteris puoselėja nedrąsią viltį, kad pavyks atkusti ir prekeiviams.

O Stoties turgaus atnaujinimo ji seniai nebesitiki.

„Kalbų, kad turgų atnaujins, iš pagrindų remontuos, girdėjau daugybę kartų. Bet niekas nevyko, nieko ir nevyks“, – kalbėjo pesimistinių nuotaikų apimta prekybininkė.

Trečioji, didžiausią Stoties turgaus dalį užimanti zona – gėlių turgus. Jis žinomas ne tik Kaune, bet ir jo apylinkėse. Gėlės švenčių proga, laidotuvių vainikai – jų čia didelė pasiūla. Todėl ir prekyba gyvesnė, ir pardavėjos linksmesnės nei jų kolegės iš drabužių skyriaus.

„Pirkėjų sumažėjo, kai uždarė Autobusų stotį, emigracija irgi savo padarė. Bet stotį atidarys, vėl turėtų padaugėti žmonių. Gerai būtų, jei suremontuotų turgų, tačiau metai iš metų tokias kalbas girdime, o rezultato – jokio“, – abejodama kraipė galvą gėlininkė Regina.

Stoties turgaus pardavėjų atsargus optimizmas, pasirodo, pagrįstas. Kauno miesto savivaldybė, valdanti 51 proc. Stoties turgaus akcijų, iš tiesų neatsisako minties jį iš esmės pertvarkyti. „Planuojame sutvarkyti dangą, iškloti trinkelėmis, įrengti modernius pasažus. Iš tiesų Stoties turgus, atidarius Autobusų stotį ir atnaujinus Vytauto prospektą, išsiskirs kaip atgyvena“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Tačiau savivaldybės administracijos vadovas pripažino, jog šie planai – kol kas tik abstrakčios vizijos.

Mat koją kiša seniai pradėtos ir nebaigtos naujo turgaus statybos Šiaulių gatvėje. Tik pardavus nebaigtą statyti objektą ir sklypą aplink jį, būtų galima tikėtis lėšų Stoties turgui iš pagrindų remontuoti.

Turgaus statybos Šiaulių gatvėje likimas – tipiškas kapitalizmo atgimimo epochos atvejis Kaune. Statybos pradėtos 1998 metais, tikintis čia perkelti turgų iš Stoties prieigų.

Tačiau statybos dėl lėšų stokos ir to laiko miesto politikų intrigų 2003 metais sustojo, Kaune atsirado dar vienas pastatas vaiduoklis.

„Kol kas parduoti nebaigtos statybos nepavyko. Buvo susidomėjusių verslo įmonių, bet sutrukdė įvairios kliūtis, taip pat Vyriausybės potvarkiai dėl savivaldybių naudojamos žemės. Bandome parduoti pasinaudodami NT bendrovės „Ober-Haus“ tinklu, bet kol kas pirkėjų nėra“, – aiškino G.Petrauskas.

Dar vienas iš privatizacijos, pavadintos prichvatizacija, laikų – pastatas baisuoklis ties Vytauto prospekto ir Kaunakiemio gatvės kampu. Langų kiaurymėmis jis spokso tiesiog į atnaujintą, dailią Geležinkelio stotį.

Administracijos direktorius sakė, jog šis statinys dar mero Arimanto Račkausko laikais pakliuvo į verslininko, tada privatizavusio Dainų slėnį ir Vytauto parko takus, rankas.

Dainų slėnį miestas po daugybės teismo procesų susigrąžino 2013 metais, verslininkui pasiūlius mainais sklypą Jonavos gatvėje.

„Norėtume perimti ir sutvarkyti pastatą priešais Geležinkelio stotį, bet dar neradome formulės, kaip susitarti su verslininkais“, – prisipažino administracijos direktorius G.Petrauskas.

Dar vienas prichvatizacijos šašas atsinaujinančiame Stoties rajone – „bazele“ vadinama prekyvietė tarp Autobusų stoties ir Stoties turgaus.

Išvis sunku suprasti, kuo čia prekiaujama. Pirkėjų šioje prekyvietėje dar mažiau nei Stoties turguje.

Prieš kurį laiką bendrovė „Kautra“ ketino šį sklypą įsigyti, tačiau savininkai užsiprašė neproporcingai didelės kainos.

Vytauto prospektu patogiai judėti galės ne tik automobiliai ir pėstieji, bet ir dviratininkai. Šiuo metu 1,3 km ilgio gatvėje dirbantys kelininkai ne tik paklos naują asfaltą, bet iš esmės atnaujins šaligatvius, kurie bus pritaikyti ir dviračiams. Vytauto prospekte taip pat bus įrengtas naujas apšvietimas.

Planuojama, jog bendras pėsčiųjų ir dviračių takas prasidės važiuojant nuo Parodos kalno (kairėje pusėje) ir tęsis iki Bažnyčios gatvės. Vėliau takas pasuks į dešinę, platesnę Vytauto prospekto pusę, ir nusidrieks iki pat Geležinkelio stoties.

Vytauto prospekte ir visame stoties rajone automobilių parkavimas taps civilizuotesnis. Vietoj naikinamų parkavimo vietų vairuotojams bus pasiūlytos net kelios alternatyvos – pirmiausia tai naujaisiais metais duris atversianti požeminė autobusų stoties 200 vietų aikštelė. Taip pat – daug vietų automobiliams bus rekonstruotoje Bažnyčios gatvėje ir aikštelėje prie Kęstučio gatvės ir Vytauto prospekto sankryžos.

Šaligatvį nuo Parodos kalno apačios iki Miško gatvės ketinama sutvarkyti iki metų pabaigos, o likusią dalį iki Geležinkelio stoties – per pirmus kitų metų mėnesius.

Kauno autobusų stoties peronas aptarnaus 10 tūkst. žmonių srautą per parą. Jame bus 21 keleivių įlaipinimo aikštelė, 3 išlaipinimo aikštelės, čia kursuos 600 autobusų per parą.

Senasis stoties pastatas bus sutvarkytas ir integruotas į naująją stotį. Jame numatyta įrengti restoraną. Atnaujintoje autobusų stotyje įsikurs laukiamoji salė, kasos, savitarnos kasos, bagažo saugykla, turizmo agentūra, kavinė. Taip pat bus įrengta maždaug 200 vietų požeminė automobilių aikštelė.

Stotyje bus galima nusipirkti bilietus į visų maršrutų autobusus, taip pat įsikurs modernus „Siuntų autobusais“ terminalas, jis užims 850 kvadratinių metrų pirmame aukšte.