Nugriauti dalį kurorte esančio komplekso pastatų pagal
neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį
reikėjo iki sausio pabaigos – per metus nuo sprendimo.
Kompleksą valdančios bendrovės „Robala“ direktorius Romas
Kvaselis sakė, kad jis dalies komplekso pastatų nenugriovė ir
negriaus, nes jie „niekam netrukdo“.
„Vienintelis dalykas, kuriam trukdo, ir UNESCO tai pasakė, yra
dokumentai, tai juos reikėtų keisti“, – BNS šią savaitę
sakė R.Kvaselis.
Jis įsitikinęs, kad teismo sprendimas komplekso atžvilgiu
neįgyvendina teisingumo.
„Jeigu jis būtų blogai pastatytas ir kenktų teritorijai, nes
nerodytume principų, bet ekspertai pasakė, kad niekas niekam
nekenkia. Taip, pas mus yra teisinė valstybė, bet reikia gerai
peržiūrėti įstatymus, nes jeigu mes jų neperžiūrėsime,
vykdysime tokius teismo sprendimus ir toks teisingumas valstybėje
bus, tada visi, kurie yra pasistatę namus nepriklausomoje Lietuvoje,
negali miegoti ramiai, nes vieną dieną kas nors gali pasakyti, kad
jų pastatai neatitinka kažkokio teisinio dokumento“, – piktinosi
R.Kvaselis.
Priverstinį teismo sprendimo vykdymą turėtų organizuoti
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Pasiteiravus, ar inspekcija ketina imtis veiksmų dėl teismo
nurodytų statinių griovimo, VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams
Vida Aliukonienė BNS nurodė, kad to bus imtasi, jei nebus susitarta
dėl taikos sutarties.
Dėl taikos sutarties bendrovė „Robala“ pernai gruodį
kreipėsi į Vyriausybę. R.Kvaselis tuomet aiškino, kad Valstybine
saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) su jais nesidera. VSTT
direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė savo ruožtu sakė, kad
būtent komplekso savininkai nesutinka daryti nuolaidų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai sausį
neskundžiama nutartimi nusprendė, kad kompleksą valdanti bendrovė
„Robala“ privalo per vienerius metus nugriauti svečių namų
pastatą, konferencijų patalpą, jungtį tarp jų ir jungtį su
restoranu, taip pat stoginę. Visi šie pastatai pastatyti 2004 metais
per rekonstrukciją.
Archyvo nuotr.
Į teismą dėl statinių griovimo kreipėsi Klaipėdos apygardos
prokuratūra, remdamasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo
2011 metų sprendimu. Pastaruoju neteisėtais pripažinti ir
panaikinti šių pastatų Lomiškio gatvėje detalusis planas,
projektavimo sąlygos, statybos leidimas, pripažinimo naudoti
tinkamais aktas.
Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių
nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama
didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. Tuo metu 2004 metais
per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc. tiek
į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį, taip pat pristatyta
stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa,
sujungta su svečių namais – tokie statiniai nebūdingi saugomai
teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.
Taikos sutartys su nelegalių statinių savininkais derinamos
norint pakoreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo
planą. Pasirašius tokias sutartis gali likti stovėti namai, kuriuos
teismai jau nurodė griauti.
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų
rengimą inicijavo premjero sudaryta darbo grupė, jai vadovavo
tuometinio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėja
aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.
2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO
saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus,
kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius.
Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų
nugriautas tik vienas pastatas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės
„Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų
vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos
nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų
teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai,
todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas
atlyginti verslininkams žalą.