Ant stataus skardžio Netonių kaime (Kauno r.) stovintis verslininko Tado Puišio namas – tikra atgaiva vaizdų gurmano akims. Net neiškėlus iš namų kojos galima gėrėtis upe, miškais ir toliais.
Kaunietis Nerijus Paštukas taip pat norėtų matyti tokius vaizdus. Jo ir dar dviejų šeimų žemės sklypai – greta, tačiau pakliūti į savo valdas šeimininkai gali tik kirsdami aptvertą T.Puišio sklypą, kuriame atsidūrė bendrojo naudojimo kelias.
„Negaliu imtis statybų, nes sunkiasvoriai sunkvežimiai tiesiog netelpa pro vartus“, – piktinosi N.Paštukas.
Vyras surengė net neįprastą bandymą – stebint antstolei paprašė sunkvežimio vairuotojo įvažiuoti į jo valdą.
Kelio užgrobimu kaltinamas kaunietis tikino daugybę kartų siūlęs taikiai spręsti konfliktą, tačiau visi pasiūlymai buvo atmesti.
„Pateikiau gausybę pasiūlymų, tačiau aiškiai matyti, kad siekiama ne susitarti, o gilinti konfliktą. Visa ši istorija tęsiasi daugybę metų ir lig šiol negaliu suvokti, ko siekiama“, – stebėjosi T.Puišys.
Matavimai smarkiai nustebino
Netoniuose ant Nemuno šlaito tris sklypus turintys savininkai prieš dešimtmetį dėl savavališkai užtverto bendrojo naudojimo kelio skundais užvertė Kauno rajono savivaldybę, tuometę Kauno apskrities viršininko administraciją, Kauno apygardos prokuratūrą.
Tuometis Seimo kontrolierius Augustinas Normantas nustatė, kad Puišių šeimai priklausantis namas įsibrauna į valstybinėje žemėje esančio bendrojo naudojimo kelio ribas.
Užfiksuota, kad gyvenamojo namo metalinės kolonos stovi 0,58 metro atstumu už sklypo ribos, tai yra ant bendrojo naudojimo kelio. Sklypą juosianti medinė tvora užtvėrė žemėtvarkos projekte numatytą kelią.
Kauno rajono apylinkės teismas patvirtino, kad savavališkai užimta ir naudojama 4 metrų pločio ir 27 metrų ilgio seniūnijos kelio dalis. Praėjus metams nuo pažeidimo sutuoktiniams buvo surašytas savavališkos statybos aktas.
„Negirdėtas dalykas, kad ant kelio būtų pastatytas namas“, – stebėjosi N.Paštukas.
Išgirdo palankų sprendimą
N.Paštukas dešimtmetį nepaliauja kovoti, kad dalis tvoros ir šalia namo stovinčios kolonos būtų nugriautos, išardytos ant kelio suklotos trinkelės.
2017-ųjų išvakarėse Kauno apygardos teismas paskelbė jam palankų sprendimą, tačiau dabar bylos imsis Aukščiausiasis teismas, kuriam pasiskundė T.Puišys.
„Visiškai paprasta byla nagrinėjama nepateisinamai ilgai“, – stebėjosi N.Paštukas. Jis tikino įžvelgiantis korupcijos apraiškų ir tyčinį įvairių institucijų atstovų bandymą vilkinti ginčą. Kaunietis stebėjosi, kad net Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą jokių pokyčių neįvyko.
N.Paštukas pareiškė bylinėjimosi metu patyręs daug išlaidų, todėl neatmeta galimybės bylinėtis ir dėl jų.
Vyras svarsto galimybę kreiptis net į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.
„Kas moka už valdininkų padarytas klaidas, kiek tokių klaidų padaryta visoje šalyje?“ – kėlė klausimus N.Paštukas. Kaunietis spėliojo patiriantis gausybę rūpesčių dėl to, kad pats niekada nedavė kyšių.
Manevrus stebėjo antstolė
Žvelgiant į konflikto eigą nekilo abejonių, kad N.Paštuko ir T.Puišio santykiai – labai įtempti. Per dešimtmetį teismai nagrinėjo net 8 bylas, vyko 8 ikiteisminiai tyrimai.
N.Paštukas tikino, kad daugelį metų verslininko kiemo vartai buvo išvis uždaryti, o įvažiavimas užstatytas automobiliais. Kitos galimybės pasiekti savo sklypą jis neturi, nes nėra kito kelio.
Turbūt aukščiausią įtampos tašką konfliktas pasiekė tuomet, kai N.Paštukas pasikvietė antstolę ir paprašė, kad sunkvežimis įvažiuotų pro vartus. Tokiu būdu norėta įrodyti, kad krovininė transporto priemonė negali pasiekti tolėliau esančių sklypų ir juose statyti namų nėra galimybių.
Kaunietis pats filmavo visą procedūrą, o kai T.Puišys ranka nustūmė kamerą, kreipėsi į policiją. Ši byla taip pat atsidūrė teisme, tačiau T.Puišys buvo išteisintas. Vyras dėl to patyrė didelių nepatogumų, nes kurį laiką buvo skirti teismo įpareigojimai, atimta teisė laikyti ginklą.
Nesuvokia kaimyno tikslų
„Atvyko kažkokia komisija ir man nieko nežinant nustatė, kad namas atsidūrė valstybei priklausančioje žemėje“, – istorijos pradžią prisiminė T.Puišys. Jis pamanė, kad apsiriko namą statę statybininkai, tačiau jie darbą atliko nepriekaištingai.
Kaunietis pasakojo, kad procedūra vyko atvirkščiai: iš pradžių jis buvo paskelbtas pažeidėju, o vėliau imtasi veiksmų tai pateisinti. Mat tik užfiksavus tariamą pažeidimą Kauno rajono žemėtvarkos specialistai kreipėsi į Registrų centrą dėl sklypo koordinačių pakeitimo.
„Toks įspūdis, kad po mano namu pasislinko žemė“, – stebėjosi verslininkas.
Jis tikino lig šiol nerandantis atsakymo, ko siekia kaimynas ir kokie jo tikslai.
T.Puišys pateikė gausybę taikos sutarčių, pasiūlymų, tačiau visi jie buvo apskųsti. Verslininkas mano, kad buvo galima seniai suprojektuoti kelią ir įrengti jį bendromis pastangomis, visiems priimtinomis sąlygomis, tačiau kaskart išgirsdavo neigiamą atsakymą.
T.Puišys leido naudotis jo kieme atsidūrusiu keliu, tačiau jam atrodo, kad niekam nėra poreikio tai daryti, o visi reikalavimai primena užgaidas.
„Visa tai panašu į beprotybę, nes kova yra betikslė ir siekiama ne statyti, o griauti“, – stebėjosi verslininkas.
N.Paštukas nuolat rašė skundus net kelių Seimo kadencijų Antikorupcijos komisijos nariams, kurie taip pat pramynė takus link T.Puišio namų.
„Lankėsi gausybė Seimo narių ir kitų aukštas pareigas einančių žmonių. Trūksta tik prezidentės“, – juokavo T.Puišys. 2010 metais 10 Seimo narių dėl šio konflikto išties kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Vykdys teismo nurodymus
T.Puišys pripažino, kad pastarasis Kauno apygardos teismo sprendimas jam pasirodė keistas, jis apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Vis dėlto vyras patvirtino, kad galutinis teismo sprendimas bus įvykdytas.
„Jeigu lieps ką nors griauti – nugriausiu“, – kalbėjo T.Puišys. Jis tikino nežinantis, kas išloš šitoje situacijoje, nes išardžius trinkeles liks purvynas. Kelias šioje vietoje niekada nebuvo įrengtas, o tai padaryti dėl stataus skardžio bus labai sunku, prireiks didelių investicijų. Išardžius kieme stovinčias kolonas namas visiškai nenukentės, nes jos laiko tik lengvų konstrukcijų pašiūrę, kuri buvo pastatyta dėl estetinio vaizdo.
Ar nebuvo paprasčiau nugriauti ginčijamus statinius ir užbaigti daugybę metų nesibaigiantį konfliktą?
„Skaitant teismo sprendimą susidaro įspūdis, kad net jei nebūtų tvoros, teismas vis tiek įpareigotų ją nugriauti“, – liūdnai juokavo T.Puišys.
Byla primena sudėtingą raizgalynę
Jolanta Garmuvienė
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų
reikalų skyriaus patarėja
„Kiekviena ginčytina situacija yra skirtinga, tačiau ši byla išties sudėtinga, joje pareikšta gausybė ieškinių, ginčijamas daugybės išduotų dokumentų teisėtumas. Teismo procesas trunka kelerius metus, nes jis kelis kartus buvo stabdomas dėl kitų nagrinėjamų bylų, vėliau trys bylos buvo sujungtos į vieną.
Kalbėti apie šio konflikto priežastis, ieškoti kaltininkų turbūt būtų per anksti, nes bylą nagrinės skundą priėmęs Aukščiausiasis teismas.
Inspekcija yra pateikusi ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo – reikalaujama nugriauti dalį tvoros ir paklotas betonines trinkeles.“
Nedrausmingų statytojų mažėja
Mindaugas Kruopis
Kauno rajono savivaldybės
Urbanistikos skyriaus vedėjas
„Sunku pasakyti, kokios yra šio konflikto ištakos, mat teismai daugelį metų negali priimti galutinio sprendimo dėl įvairių institucijų veiksmų teisėtumo. Paprastai panašiais atvejais procesai užtrunka gerokai trumpiau.
Savivaldybės darbuotojai niekada nebuvo nusišalinę nuo šio ginčo, tačiau statybų priežiūrą vykdo ne savivaldybė, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Kol kas galime tik spėlioti, ar įvyko žmogiškoji klaida, ar reikėtų kalbėti apie tyčinius veiksmus.
Kauno rajonas aktyviai plečiamas, todėl nustatoma ir savavališkos statybos atvejų, tačiau jų nuolat mažėja – gyventojai tampa sąmoningesni, galioja griežti šią sritį reglamentuojantys teisės aktai.
Žmonės vis dažniau konsultuojasi, kaip išspręsti kilusią problemą, nes pašalinti neteisėtų veiksmų padarinius gali kainuoti pernelyg brangiai.“
Kol netiesia gatvės, niekas nesijaudina
Privačių sklypų savininkų bandymai padidinti sklypus valstybei priklausančios žemės sąskaita – ne retenybė.
Kauno pakraštyje, Dobilios gatvėje, dviejų valdų savininkai jos sąskaita taip pat praplėtė savo valdas.
Dabar ši gatvė neįrengta, tačiau norint tai padaryti pirmiausia tektų nugriauti kiemus juosiančias aukštas tvoras arba keisti detalųjį planą.
Kauno savivaldybė jau buvo gavusi pasiūlymų pašalinti dalį gatvės iš detaliojo plano, tačiau jam nepritarė.
Kol gatvės nesiruošiama tiesti, sklypų šeimininkai neišgirdo raginimo patraukti tvoras.
