2015 metais kauniečiai įgijo teisę privatizuoti būstus, kuriuos iki tol nuomojosi iš savivaldybės. Tokių savivaldybės būstų mieste buvo 2300.
Gyventojai šia galimybe domisi, ir 166 tokie būstai jau parduoti.
Iš savivaldybės nuomojamą mažą butą Žaliakalnyje norėtų įsigyti ir kaunietė Birutė Malinauskaitė. Moteris teigė, kad rūpinosi išsinuomotu būstu, jį remontavo, investavo nemažai pinigų. Paaiškėjo, kad ji buto remontui išleido daugiau, nei kambarį su virtuve ir tualetu įvertino ekspertai.
B.Malinauskaitė norėtų, kad turto vertintojai atsižvelgtų į jos investicijas ir nustatytų mažesnę būsto kainą. Tačiau, pasak kaunietės, savivaldybės atstovai jos argumentų negirdi ir už butą reikalauja mokėti rinkos kaina.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas tikino, kad moteris būstą ir taip turi galimybę įsigyti labai pigiai. Jo teigimu, tokių atvejų, kai gyventojai nori kone už dyką gauti butus, esančius labai gerose miesto vietose, yra ir daugiau.
Kai kurie nuomininkai dėl būstų vertės nustatymo bando bylinėtis, tačiau savivaldybė tokių bylų pastaruoju metu nėra pralaimėjusi.
Skyrė nedidelį kambario būstą
Buvusi vaikų darželio auklėtoja, vėliau ne vienus metus pardavėja dirbusi B.Malinauskaitė pasakojo, kad būstą, esantį Kaune, Žaliakalnyje, Lietuvių g. 35, iš miesto gavo 1989 metais.
Vienišai motinai su dviem mažais vaikais buvo skirtas 26 kvadratinių metrų ploto butas 1929 metais statytame mediniame name.
Bute yra vienas kambarys, nedidelė pereinama virtuvė ir tualetas. Butas šildomas krosnimi.
Moteris teigė, kad visada tvarkingai mokėjo nuomos ir kitus mokesčius. Taip pat, kiek galėjo, rūpinosi savo butu. Tačiau senas medinis namas pamažu griuvo, suaižėjo namo pamatai.
Pasiūlė būstą privatizuoti
B.Malinauskaitė pasakojo, kad savivaldybės vis prašė būstą remontuoti.
„2012 metų pabaigoje atvykusi valdininkų sudaryta komisija nustatė, jog namas nugyventas 70 procentų, ir surašė aktą, kad remontuoti jį jau neprasminga“, – sakė moteris.
B.Malinauskaitė tvirtino, kad kitos gyvenamosios vietos valdininkai jai nepasiūlė, patarė butą privatizuoti.
2013 metų pradžioje įmonės „Krivita“ darbuotojai, vertinantys savivaldybei priklausantį turtą, apsilankė kaunietės namuose.
Būstas buvo įvertintas 8985 eurais.
Investavo nemažai pinigų
B.Malinauskaitė su tokia būsto kaina nesutiko.
Norėdama gyventi normaliomis sąlygomis, ji pati nusprendė susiremontuoti butą. Darbai vyko nuo 2012 iki 2015 metų.
Remontas buvo atliktas ne tik buto viduje, suremontuotas ir namo fasadas, griūvantis cokolis.
„Pasamdžiau įmonę „Naujas būstas“. Ji nuotraukose ir dokumentuose įamžino, kaip atrodė griūvančios mano valdos, atliko remontą.
Visas sąskaitas, kiek ir už ką mokėjau, turiu. Iš viso remontas kainavo 12 tūkstančių 500 eurų“, – dokumentus rodė B.Malinauskaitė.
Moteris prisipažino, kad buto remontą atliko be savivaldybės sutikimo ir leidimų.
Norėtų mokėti gerokai mažiau
Po remonto B.Malinauskaitė sakė pasisamdžiusi nepriklausomus turto vertintojus. Šie jos suremontuotą butą įvertino 8 tūkstančiais eurų.
„Skirtumas tarp savivaldybės ir mano samdytų turto vertintojų išvadų dėl būsto vertės nėra esminis. Faktas tas, kad aš į buto remontą investavau daugiau kaip 12 tūkstančių eurų. O savivaldybė už jį dabar reikalauja vis tiek mokėti rinkos kaina – apie 9 tūkstančius eurų.
Į tai, kad investavau daugiau, nei butas vertas rinkos kaina, nekreipiama dėmesio“, – stebėjosi B.Malinauskaitė.
Teisybės niekur neranda
Moteris sakė suprantanti, jog pati padarė klaidą, kad dar prieš kelis dešimtmečius neprivatizavo būsto.
„Buvau viena su dviem mažais vaikais. Tada rūpėjo, kaip juos išmaitinti, išauginti“, – pasakojo ji.
Vėliau, kai privatizuoti butą buvo kita galimybė, moteriai netiko jo kaina.
Būsto nuomininkė jau keletą metų dėl, jos nuomone, patiriamos neteisybės skundžiasi įvairiausioms institucijoms. Iš jų gauna atsakymus, kad situaciją turi spręsti drauge su savivaldybe arba per teismą.
B.Malinauskaitė teigė, kad jau bandė kreiptis ir į teismą, tačiau jos ieškinys buvo atmestas. Moteris įsitikinusi, kad dokumentus teismui blogai buvo parengusi advokatė.
Bando bylinėtis teismuose
Kauno savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas sakė, kad šiuo, kaip ir kitais panašiais atvejais, savivaldybės turtas vertinamas pasitelkiant tam tikras metodikas, kurios taikomos savivaldybės turtą planuojant parduoti lengvatinėmis sąlygomis.
„Todėl 9 tūkstančiai eurų už butą Žaliakalnyje, Lietuvių gatvėje, tikrai nėra didelė suma“, – įsitikinęs G.Petrauskas.
Savivaldybės administracijos direktorius teigė, kad jokiose sutartyse nėra nurodyta, jog į būsto rinkos kainą turi būti įtraukta suma, kurią nuomotojas išleido būstą remontuodamas savavališkai.
„Jei moteris nesutinka su savivaldybės samdytų turto vertintojų skaičiavimais, turi kreiptis į teismą. Keletas panašių bylų jau nagrinėta.
Dažniausiai mažesnės kainos siekia išsireikalauti asmenys, gyvenantys ypač gerose miesto vietose esančiuose savivaldybės būstuose.
Savivaldybė tokių bylų pastaruoju metu nėra pralaimėjusi“, – pareiškė G.Petrauskas.
Papiktino vertintojų nustatytos kainos
2016 metų balandį grupė kauniečių, gyvenančių Kovo 11-osios gatvės 102-ajame daugiabutyje, taip pat svajojo įsigyti iš savivaldybės nuomojamus butus.
Šis namas, kaip bendrabutis, buvo pastatytas 1969 metais. 2001 metais jis paverstas daugiabučiu, jame įrengta 60 butų. Tik trys iš jų buvo privatizuoti. Kitus gyventojai nuomojosi iš savivaldybės.
Namas buvo avarinės būklės. Buvusio bendrabučio gyventojos Regina Sergejeva ir Loreta Liutkevičienė teigė, kad kiauras namo stogas, kiauri bendrojo naudojimo patalpų langai, išklypusios tokių patalpų grindys, pro namo sienų siūles veržiasi vanduo ir švilpauja vėjas.
Tačiau savivaldybės turtą vertinančios įmonės atstovai tada nustatė, kad vienas tokiame name esančio buto kvadratinis metras vertas 600 eurų. L.Liutkevičienės 52,59 kv. m ploto butas buvo įvertintas 31 tūkst. 307 eurais.
Nekilnojamojo turto specialistai teigė, kad tiek Kovo 11-osios gatvės rajone gali kainuoti tik prižiūrėtuose namuose esantys būstai. Apleisto buvusio bendrabučio vertė turėtų būti tris kartus mažesnė.
Tąsyk savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas sakė pastebėjęs, kad savivaldybės turtas, esantis ne tokiose patraukliose vietose, jo nuomone, įkainojamas per brangiai. O patraukliose vietose esantys būstai įvertinami per mažomis sumomis.
Butų įsigijimu domisi per 600 kauniečių
Audronė Griškienė, Kauno savivaldybės Turto valdymo skyriaus Privatizavimo poskyrio vedėja:
„Kauno savivaldybės taryba 2015 metų liepos 21 dieną priėmė sprendimą, kuriuo remiantis kauniečiai gali pirkti iš savivaldybės nuomojamus būstus.
Tokių butų tuo metu Kaune buvo 2300. Nuo 2015 iki 2017 metų pirmojo ketvirčio buvo parduoti 166 savivaldybės būstai.
Šiuo metu pirkti iš savivaldybės nuomojamus būstus norą yra pareiškę dar daugiau kaip 600 asmenų. Jiems butus numatoma parduoti.
Pagrindinė problema parduodant savivaldybės būstus – jų kaina. Butai parduodami nustačius jų rinkos vertę.
Didelė dalis asmenų, pageidaujančių pirkti būstą, neturi pakankamai lėšų jam įsigyti. Bankai gyventojams, kurie savo pajamomis negali užtikrinti kredito grąžinimo, jo nesuteikia.
Dažnai tokius būstus nuomotojai sugeba įsigyti padedami savo šeimos narių.“