Valstybė sugalvojo, kaip sutaupyti 20 milijonų eurų

Valstybė pagaliau suskaičiavo, kad valdo daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės nekilnojamąjį turtą (NT), jam išlaikyti kasmet išleidžia 180 mln. eurų. Žadama pertvarkius valdymą išsyk sutaupyti 20 mln. eurų. Ar tai realu?

 Daugiausia valstybės NT yra Vilniuje.
 Daugiausia valstybės NT yra Vilniuje.
LNTPA direktorius M.Statulevičius: „Kai kiekviena įstaiga turtą valdo savarankiškai, šeimininkauja padrikai, nėra bendros tvarkos.“
LNTPA direktorius M.Statulevičius: „Kai kiekviena įstaiga turtą valdo savarankiškai, šeimininkauja padrikai, nėra bendros tvarkos.“
 Daugiausia valstybės NT yra Vilniuje.
 Daugiausia valstybės NT yra Vilniuje.
 Daugiausia valstybės NT yra Vilniuje.
 Daugiausia valstybės NT yra Vilniuje.
 Daugiausia valstybės NT yra Vilniuje.
 Daugiausia valstybės NT yra Vilniuje.
 Daugiausia valstybės NT yra Vilniuje.
 Daugiausia valstybės NT yra Vilniuje.
Daugiau nuotraukų (6)

Valdas Bartasevičius („Lietuvos rytas“)

Jun 28, 2017, 4:24 PM, atnaujinta Jun 28, 2017, 4:27 PM

– Ar jūsų nestebina, kad tiek daug metų reikėjo laukti, kol valstybė suskaičiavo visą savo NT ir nustatė jo vertę? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus.

– Tai amžinas klausimas, į kurį nėra atsakymo. Mes irgi daug metų klausdavome, kodėl niekaip nenustatoma, kiek valstybė ir savivaldybės bei jų įmonės valdo NT, neapskaičiuojama jo vertė.

Atsakius į šį klausimą reikia klausti, kaip efektyviai naudojamas šis turtas.

Akivaizdu, kad nemažai NT naudojama neefektyviai. Daug pastatų stovi apleisti. Jei aplaidžiai tvarkosi privatūs savininkai, jiems tenka mokėti net iki 4 proc. mokestį. Valstybei aplaidumas nieko nekainuoja, nes ji save yra atleidusi nuo NT mokesčio.

– Tačiau net nustačius NT mokestį tiek valstybės, tiek savivaldybės įstaigoms ir įmonėms ar pinigai nebūtų tik perkeliami iš vienos visuomeninio sektoriaus kišenės į kitą?

– Skirtumas būtų didžiulis. Valstybės įstaigos gauna kasmetį finansavimą iš biudžeto ir, jei matytų, kiek daug tenka išleisti NT išlaikyti, jo mokesčiams, būtų priverstos galvoti, ar joms reikia tiek patalpų. Tai skatintų nebūtiną turtą parduoti arba išnuomoti.

Valstybė ne tiktai turi apleisto, prastai naudojamo turto, bet neretai ir skiria pernelyg daug ploto valdininkams – nustatyta 28 kvadratinių metrų norma vienam darbuotojui.

Tokios erdvės turėtų pakakti, bet paskelbta, kad kai kuriose įstaigose vidutiniškai asmeniui tenka ir po 40–60 kvadratinių metrų. Tai neracionalu.

Ypač miestų centruose esančius valdiškus pastatus reikėtų panaudoti daug efektyviau. Valstybė išleistų mažiau pinigų savo patalpų priežiūrai ir dar uždirbtų išnuomodama perteklinį plotą.

– Vyriausybė ketina centralizuoti valstybės NT valdymą ir perduoti šias funkcijas Turto bankui (TB). Ar tai geriausias sprendimas?

– Valstybės NT valdymo centralizavimas – labai sena idėja ir reikėtų tik džiaugtis, jei ją pagaliau pavyktų įgyvendinti. TB jau įrodė, kad geba valdyti turtą profesionaliai, konsultuojasi su NT rinkos dalyviais, valdytojais, todėl tai geras pasirinkimas.

TB parinktų, kuriuos pastatus geriau parduoti, kuriuos nuomoti, o kuriuos verta plėtoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Mat kai kiekviena institucija valdo turtą savarankiškai, šeimininkauja padrikai, nėra bendros tvarkos.

– Vyriausybė žada sutaupyti daug milijonų eurų, bet lig šiol beveik visos reformos susiduria su didžiuliu pasipriešinimu ir stringa Seime.

– Tikiuosi, kad bent iš dalies pavyks įgyvendinti šiuos planus ir tai jau būtų žingsnis pirmyn. TB nebus lengva, nes susidurs su institucijų pasipriešinimu.

Pastebime, kad ne visi valstybinio NT valdytojai sutiko atskleisti tikrus duomenis.

Tačiau svarbu pradėti šį procesą, leisti TB veikti ir įstatymais suteikti jam būtinus įgaliojimus.

– Daugiausia valstybės turto yra Vilniuje. Kaip atsilieptų NT rinkai, jei ministerijos, joms pavaldžios įstaigos būtų sukeltos bent į kelis modernius statinius, o sostinės centre esantys pastatai parduoti?

– Gal į vieną vietą sukelti visų valstybės įstaigų ir nevertėtų, nes kiltų transporto ir kitokių problemų, bet labiau jas koncentruoti būtų naudinga.

Vilniaus generalinis planas numato teritorijas, kur galėtų įsikurti valstybės institucijos pardavus dabartinius jų pastatus. Tai nebūtų staigus patalpų pliūpsnis į rinką, todėl dramatiškų pokyčių joje nesukeltų. Nebūtina skubiai parduoti visų valdiškų pastatų, iš pradžių įstaigos galėtų išsikelti iš pirmųjų aukštų ir leisti ten įsikurti paslaugų verslui.

Dabar Vilniuje – viešbučių statybos bumas. Centre esančius ministerijų pastatus verslas puikiai restauruotų ir įkurtų viešbučius, o valstybė juos pardavusi uždirbtų daug pinigų ir už gautas lėšas galėtų perkelti savo institucijas į modernias, taupias patalpas. Pinigų gal net liktų.

Tai jau įrodė Vilniaus savivaldybė, pardavusi centre valdytus pastatus bei patalpas ir persikėlusi į naują statinį kitoje Neries pusėje.

Itin paprasta atsisakyti kurortinėse vietovėse esančių valdiškų poilsiaviečių, nes jas valdyti visiškai neefektyvu.

Daug racionaliau jas parduoti ir nuomotis konferencijoms ar poilsiui reikalingas patalpas nesirūpinant jų priežiūra.

Panašiai vertinčiau ir tarnybinius butus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.