Prieš 6 metus kauniečiai už 34 tūkst. eurų nusipirko smarkiai apleistą butą Kaune ir atliko kapitalinį jo remontą. Užbaigus darbus, jame apsigyveno Margeliai su dviem mažamečiais vaikais.
Greitai jie suprato, kad turimos erdvės yra per mažai, todėl pradėjo statyti namą Garliavoje (Kauno r.). Darbai užtruko maždaug dvejus metus.
Pernai trečiosios atžalos susilaukusi šeima persikraustė gyventi į namą, o butą pardavė už 48 tūkst. eurų.
„Klausėme notarės, ar nereikės mokėti mokesčių valstybei, ir ji patikino, kad mums bus taikomos įstatymuose numatytos išimtys“, – pasakojo M.Margelis.
Šiemet pavasarį kauniečiai Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (Kauno AVMI) deklaravo 2016-aisiais gautas pajamas. Nors jiems užpildyti deklaracijas padėjo inspekcijos darbuotoja, netrukus atskriejo pranešimas, kad deklaracija užpildyta neteisingai.
Nuvykus į Kauno AVMI paaiškėjo, kad šeima turi sumokėti daugiau kaip 2 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už parduotą butą.
Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė paaiškino, kad GPM turi būti sumokamas tais atvejais, kai gyventojas nekilnojamąjį turtą parduoda brangiau, nei kad jį įsigijo. 15 proc. GPM skaičiuojamas nuo skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo kainos, tačiau yra ir lengvatų, kuomet mokesčio mokėti nereikia.
Butą pardavęs gyventojas mokesčių nemokės tuo atveju, jei būstą pardavė pigiau nei pirko (arba už tą pačią kainą), arba tas butas pirktas ne anksčiau, nei prieš 10 metų.
Pasak J.Stankienės, mokesčių mokėti taip pat nereikės, jeigu parduodamas butas pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo gyventojo deklaruojama gyvenamoji vieta, taip pat jei gyventojas parduodamame bute išgyveno trumpiau nei 2 metus, tačiau gautos pajamos per metus buvo panaudotos naujo būsto įsigijimui, kuriame gyventojas deklaravo savo gyvenamąją vietą.
M.Margelis paaiškino, kad šeima anksčiau gyvenamąją vietą Garliavoje deklaravo dėl labai paprastos priežasties – galimybės vaikams lankyti vietos mokyklą.
Paskambinęs VMI konsultantei M.Margelis išgirdo, kad tai gali būti svari priežastis netaikyti GPM, tačiau oficiali VMI pozicija nepasikeitė – reikalaujama sumokėti nustatytą mokestį ir dar grasinama delspinigiais.
„Sandorį tvirtinantis notaras turbūt turėtų tiksliai išaiškinti nekilnojamąjį turtą parduodančiam žmogui, kokius mokesčius teks sumokėti. Turėdamas visą informaciją būčiau galėjęs ieškoti kitos išeities“, – svarstė M.Margelis.
Kaunietis mano, kad būtų protinga įvertinti investicijas, kurios buvo atliktos būste ir padidino jo vertę. Butas buvo pirktas šeimos reikmėms, o ne turint tikslą jį parduoti už didesnę kainą.
M.Margelis vylėsi, kad bent jau VMI išskirstys mokesčio mokėjimą dalimis, nes reikalaujama pinigų suma šeimai yra didelė. Šis prašymas gali būti patenkintas, tačiau kainuotų brangiau.
J.Stankienė paaiškino, kad gyventojas, kuris turi finansinių sunkumų, gali prašyti mokesčių administratoriaus atidėti arba išdėstyti mokestinių nepriemokų mokėjimo terminus (sudarant mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią mokamos palūkanos).
Sprendimas priimamas įvertinus gyventojo socialinę padėtį bei prašyme dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo) pateiktą informaciją ir dokumentus. Prašymas ir kiti dokumentai gali būti VMI įteikti tiesiogiai, išsiųsti paštu arba naudojantis VMI interneto portalu.
