602 eurai 34 centai. Tiek valstybė ketina sumokėti A.Zarembai už 33 arų sklypą Žolyno gatvėje. Prestižinėje vietovėje kyla namai, aplink kuriasi advokatai, verslininkai, o paprastam vilniečiui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atšauna, kad iš tėvo Vladislavo paveldėtas sklypas yra vertingoje Pavilnių regioninio parko teritorijoje ir jo sugrąžinti natūra nevalia.
Šalia parduodamas sklypas – jo savininkas už 20 arų prašo 600 tūkst. eurų. Kiek toliau kitas sklypas vaizdingoje vietovėje siūlomas už milijoną.
Todėl valstybės pasiūlyta suma 52 metų A.Zarembai atrodo kaip pasityčiojimas: „Už tiek pinigų aš net paminklo ant tėvo kapo nepastatyčiau.“
NŽT ir Vilniaus apygardos administracinis teismas juokingą pinigų sumą už vertingą sklypą siūlo dėl to, kad A.Zarembos tėvas nespėjo paprašyti, kad už žemę būtų pakeistas atlyginimo būdas.
Nesikreipė jis ir dėl lygiaverčio sklypo perdavimo kitoje vietoje. Mat tėvas, o dabar sūnus trokšta tik vieno – atgauti tą žemę, kurioje gimė ir užaugo.
Aplink dygsta kotedžai
A.Zarembai pažįstamas kiekvienas takelis. Jis parodo, kurioje vietoje vaikystėje slidinėjo, kur paaugęs į pasimatymus ėjo. Šalia namų Žolyno gatvėje sporto bazėje dirbo jo motina.
Sklype, kurį jis siekia atgauti, stovėjo namas.
„Nedaug senbuvių čia jau pasilikę“, – ranka rodydamas į porą namų, kuriuose dar gyvena dvi senutės, dėstė A.Zaremba. Ir senųjų namų nebedaug.
Dabar dygsta nauji, didžiuliai, kurių naujakuriai savininkai – turtingi ir įtakingi žmonės.
Štai sklypo, dėl kurio kovoja A.Zaremba, kaimynas – dainininkas Egidijus Dragūnas. Jis jau beveik spėjo ant šlaito pasistatyti namą, nors statybų prievaizdai reikalauja jį nugriauti.
A.Zaremba parodė vietą, kurioje kadaise buvo dvi trobos.
Dabar ten – šeši nauji kotedžai. Ir viskas išdygę esą ant senų pamatų. Tos statybos, dėl kurių jau buvo kilęs triukšmas, – Pavilnių regioniniame parke. Tame pačiame, kuriame A.Zarembai nevalia atgauti žemės.
Kaip kiti sugeba įteisinti statybas, kaip jos leidžiamos visai šalia, o A.Zarembai nepavyksta atgauti sklypo, kuriame ką nors statyti šiukštu draudžiama? Vairuotoju dirbantis vilnietis gūžteli pečiais.
Kuo vertinga – neaišku
Rugsėjį sukaks 18 metų, kai Zarembos mėgina atkurti teisę į žemę. Iš pradžių – tėvas, dabar – sūnus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas A.Zarembos skundą kartą jau atmetė, tačiau vilnietis nežada sudėti rankų. Į teismą jis kreipėsi dar kartą.
A.Zaremba spėjo įsitikinti, kad bylų dėl žemės nagrinėjimas teismuose vyksta vėžlio žingsniu – nors skundą surašė prieš kelis mėnesius, teisėjas iki šiol nepaskirtas.
Anksčiau teismas rėmėsi savivaldybės Miesto plėtros departamento informacija, kad sklypas, į kurį dabar pretenduoja A.Zaremba, įeina į ypač vertingą ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritoriją.
Kuo ji taip vertinga, nepaaiškinta, o A.Zaremba mato tiktai aplink dygstančius prabangius namus.
Tėvas nuspėjo ateitį?
Nujausdamas, kad sklypas kam nors gali parūpti, Arūno tėvas V.Zaremba Vilniaus žemėtvarkos skyriui dar 2001 metais pateiktame prašyme nurodė niekam žemės neišskirti, neleisti naudotis ar planuoti statyti ant jos statinius, nes tokiu atveju jis būtų naudojamas neteisėtai.
Todėl aišku, kad V.Zaremba sklypą pageidavo susigrąžinti natūra, atlyginimo pinigais už jį neprašė.
Ir kas vietoj to? Ogi NŽT paaiškinimas, kad žemės kaina apskaičiuota padauginus sklypo plotą iš žemės vertės.
Toje vietoje ji – 1737,72 euro už hektarą. Vėlgi juokinga suma.
Rinkos kaina – kitokia
A.Zarembos advokatas Mindaugas Paukštė stebisi – kodėl teismas nenagrinėjo prašymo įpareigoti NŽT pateikti informaciją apie gretimų žemės sklypų paskirtį ir įgijimą? Kad nepaaiškėtų, jog aplink tą itin vertingą ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritoriją – namų valdos?
„Kyla pagrįstas klausimas: kokiu pagrindu toje vietoje buvo formuojami žemės sklypai, jei teritorija priklauso regioniniam parkui, o žemė priskirta prie valstybės išperkamos?“ – klausė M.Paukštė.
Advokato nuomone, A.Zarembai valstybės siūlomas atlyginimas visiškai nelygiavertis ir akivaizdžiai neteisingas. Mat toje vietovėje rinkos kaina už arą yra 32 500–38 091 euras.
„Nėra teisinga nesugrąžinti žemės, kai šalia sklypo kyla daugiabučiai“, – pažymėjo advokatas M.Paukštė.
A.Zaremba kovoja dėl sklypo sostinėje
Užkliuvo dainininko namas
Ant kalno kyla E.Dragūno namas (nuotr.). Dainininko valdos – šalia sklypo, į kurį pretenduoja A.Zaremba.
Tiesa, dėl namo jam kilo nemalonumų. Statybų leidimą Pavilnių regioninio parko teritorijoje 2015 metų lapkričio mėnesį jam suteikė savivaldybė, bet pradėjęs kilti pastatas užkliuvo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Atsivertę Saugomų teritorijų įstatymą valdininkai nusprendė, kad dainininko namas – per didelis, statomas per arti šlaito. Ryžtingai nusiteikę statybų prievaizdai kreipėsi į teismą ir pareikalavo, kad namas būtų nugriautas.
Jau ne vienas teismo posėdis atidėtas, E.Dragūnas net teisinosi negalįs atvykti, nes patyrė buitinę traumą.
Tuo metu bylą nagrinėjantį teisėją Gintarą Pašvenską reikalavimas griauti namą įpusėjus statyboms kiek nustebino: „Ar ne lengviau tuos statybos padarinius šalinti, kai yra tik pamatai, o ne tuomet, kai tas namas beveik pastatytas – yra ir sienos, ir stogas?“
Kilus triukšmui dėl jo namo statybų E.Dragūnas svarstė: „Viena institucija leidimą išduoda, kita ginčija, o man siūlomas advokatas už 30 tūkstančių eurų. Tai yra mafija, tai tikra mafija. Tokių žmonių kaip aš yra daugybė – nuo Vilniaus iki Palangos, tik jų niekas nemato ir negirdi.“
