Daugiabučių komplekso Lazdynuose statytojai ir plėtotojai susikirto su senbuvėmis seserimis, pašonėje turinčiomis medinį namą ir sklypą.
Užtat dabar gali tekti ne tik grąžinti už parduodamus butus surinktą avansą, bet ir visai atsisakyti pelningo projekto.
Gavusi seserų skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPST) ne tik aptiko daugybę pažeidimų statant kompleksą, bet ir nutarė kreiptis į teismą, kad būtų pripažintas negaliojančiu Vilniaus savivaldybės išduotas statybos leidimas.
Reklamavo naują projektą
Praėjusiais metais, vos tik sostinės K.Jelskio gatvėje, prie pat Neries pakrantės ir pušyno, prasidėjo statybos, nekilnojamojo turto plėtra užsiimanti bendrovė „Citus Construction“ ėmė plačiai reklamuotis, kad ten iškils prestižinių namų kompleksas „Neries ardai“, ir siūlė skubėti rezervuoti butus.
Už pigiausią 35 kvadratinių metrų butą su daline apdaila buvo prašoma beveik 90 tūkstančių eurų.
Nors statybos vyko Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio pašonėje, jų organizatoriai dievagojosi, kad visi leidimai ir sutikimai gauti, o darbai atliekami preciziškai laikantis visų įstatymų.
Pagrindinis statybų užsakovės bendrovės „Citus Construction“ akcininkas Mindaugas Vanagas savo pažįstamiems net gyrėsi, kad šis projektas – pavyzdinis, pats skaidriausias iš visų jo įmonės įgyvendintų, prie jo negalėtų prikibti net pedantiškiausi tikrintojai.
Neturėjo savininkų sutikimo
Tačiau vos prasidėjus statyboms pasipylė skundai Vilniaus savivaldybei. Statybininkai buvo kaltinami, jog gatvę pavertė neišvažiuojamu purvynu, savavališkai įrengė užtvarus, sunkiasvoriai sunkvežimiai taip sulaužė asfaltą, kad žmonės nebegali grįžti namo.
Vilniaus savivaldybės vadovai tik įspėjo bendrovę „Citus Construction“, kad ji vadovautųsi tvarkymo ir švaros taisyklėmis.
O gyventojams buvo pasiūlyta apsiginkluoti kantrybe.
Nepasitenkinimą ėmė rodyti ir kai kurie pirkėjai, sumokėję avansą ir rezervavę butus.
Jie tikėjosi, kad iš jų butų, kaip buvo reklamuojama, atsivers įspūdingi vaizdai, tačiau suprato, jog dar ilgai teks žiūrėti į purvynus.
Netrukus paaiškėjo, kad vienas komplekso namų pastatytas per arti gretimo sklypo.
Norint ten statyti pastatą, buvo būtina gauti sklypo savininko sutikimą.
Iš pradžių projekto plėtotojai bandė iš sklypo savininkių – seniai čia gyvenančių seserų Kristinos Pašun ir Vandos Dulko gauti šį sutikimą, netgi buvo iš anksto paruošę tekstą.
Seserys pasirašyti nesutiko, tačiau, nepaisant to, statybos vyko toliau.
Už namą siūlė buto kainą
Tik po to, kai senbuvės pagrasino, kad skųsis, projekto plėtotojai pasiūlė sklypą nupirkti.
„Pas mus buvo užėjęs projekto vadovas M.Vanagas ir už 11 arų sklypą ir namą pasiūlė 100 tūkstančių eurų. Bet tai per maža kaina, per pusę pasidalijusios mes jokio normalesnio būsto neįpirktume – tiek kainuoja nedidelis butukas to paties M.Vanago bendrovės statomame name“, – sakė seserys.
Kai seserys atsisakė už 100 tūkstančių eurų parduoti sklypą, projekto plėtotojai iš jų pradėjo atvirai tyčiotis.
„Jie pareiškė, kad greitai sklypą iš visų pusių apstatys daugiabučiais namais ir mes būsime laimingos, jeigu kas nors už centus jį nupirks“, – sakė seserys.
Statytojus apskundė
Po šio ginčo seserys K.Pašun ir V.Dulko kreipėsi į advokatus ir projekto plėtotojų veiksmus apskundė VTPST. Skunde buvo akcentuojama, kad statybininkai pernelyg arti gretimo sklypo pastatė aukštesnį, nei leistina, pastatą.
Matininkai nustatė, kad nors leistinas pastatų aukštis negali viršyti 12 metrų, iš tikrųjų jie siekia beveik 15 metrų.
Dėl tokio aukščio atstumas nuo namo iki gretimo sklypo turi būti ne mažesnis kaip 6 metrai. Tačiau išmatavus paaiškėjo: nuo pastato iki seserų sklypo – vos 4 metrai. Be to, vietoj leidžiamų 3 aukštų pastatų pastatyti 4 aukštai.
Po daugiau kaip tris mėnesius trukusio tyrimo inspekcijos pareigūnai konstatavo, kad statybos leidimą „Neries ardų“ komplekso statybai Vilniaus savivaldybės administracija išdavė neteisėtai, pažeisdama įstatymus.
Inspekcija priėmė sprendimą kreiptis į teismą, kad būtų panaikintas šis neteisėtai išduotas leidimas.
Komunikacijos – draustinyje
Maža to, paaiškėjo, kad komplekso statytojai be jokių leidimų užgrobė dalį valstybinio miško. Šiame valstybei priklausančiame sklype, kur draudžiamos bet kokios statybos, suprojektuotos ir jau baigiamos įrengti automobilių apsisukimo aikštelės.
Bandoma užimti ir dalį Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijos. Ten taip pat įrengiamos susisiekimo komunikacijos.
Iš viso inspekcijos pareigūnai nustatė daugiau kaip 15 pažeidimų, kurie buvo padaryti statant „Neries ardų“ kompleksą ir statyboms išduodant leidimą.
Statybų inspektoriai konstatavo, kad statytojai įrengė mažiau automobilių stovėjimo aikštelių, negu privaloma, vietoj būtino projekto ekspertizės akto buvo pateiktas kitas dokumentas, darbai nebuvo derinami su Neries regioniniu parku, nepateikta daugybė privalomų dokumentų.
Neigė padarę pažeidimų
„Galiu pasakyti trumpai – visa tai yra nesąmonės“, – paprašytas pakomentuoti daromus pažeidimus sakė M.Vanagas.
Iš pradžių „Citus Construction“ statybos direktorius Viktoras Grodis atkakliai tvirtino, kad jokių pažeidimų nebuvo padaryta, – visi darbai atliekami griežtai laikantis įstatymų.
Tačiau vėliau bendrovės atstovai nebeneigė, kad galėjo būti padaryta pažeidimų, bet dėl jų kaltę vertė Vilniaus savivaldybei bei Statybos inspekcijos pareigūnams, kurie dėl smulkmenų žlugdo verslą.
„Nors situacija skamba grėsmingai, vertinant ir esmę, ir faktus, akivaizdu, jog skambus pažeidimas gali būti laikomas pasityčiojimu iš investuotojo, kuris geranoriškai gerina sąlygas kaimynams ir miestui, investuoja beveik 100 tūkstančių eurų“, – sakė bendrovės atstovė Kristina Juostaitė-Jurgėlė.
Įmonės atstovė teigė, kad darbai valstybinio miško žemėje ir draustinio teritorijoje susiję ne su pastatų statyba, o su kelio asfaltavimu, kurį atlikti prašė savivaldybė.
Anot jos, draustinio ribos nėra tikslios, jos braižytos flomasteriu daugiau nei prieš 20 metų, o kelias į teritoriją įsiterpia tik apie metrą.
